Neseniai paskelbta, kad dešimtys skirtingų įmonių Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse eksperimentine tvarka pradės taikyti 4 darbo dienų savaitę. Jų darbuotojai turės vienu laisvadieniu daugiau, nors algą gaus tą pačią.
Taikant šį modelį bus vertinama, kaip darbuotojai reaguoja į papildomą laisvą dieną, kaip tai veikia streso, perdegimo ir energijos lygį, miego ir gyvenimo kokybę bei pasitenkinimą darbu.
Lietuvos verslo konfederacijos teigimu, ne visi darbdaviai Lietuvoje galės pasiūlyti 32 valandų darbo savaitę, nes darbo grafiką lemia labai daug veiksnių, taip pat jaučiamas darbuotojų trūkumas.
O tuo metu profsąjungos tikina, kad nėra tokio sektoriaus, kuriame nebūtų galima pritaikyti šio modelio, nes tai – tik darbo organizavimo klausimas.
Lietuva pirmauja darbo valandų skaičiumi
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad konfederacija temą dėl 4 darbo dienų savaitės iškėlė dar iki pandemijos.
„Visi sukiojo pirštus prie smilkinių, sakė, kad tai – nesąmonė, neįmanoma, nors pasaulyje apie tai jau kalbėjo. Suomija ir Prancūzija tokius projektus jau diegė, šį modelį išbandė ir „Microsoft“, kurie liko labai patenkinti“, – pasakoja pašnekovė.
Anot jos, toks darbo modelis turi daugiau privalumų nei trūkumų: tyrimai rodo, kad labiau pailsėjęs, darbą ir šeimyninius santykius suderinęs žmogus dirba produktyviau ir našiau. I. Ruginienė tikinimu, įmonės šį modelį renkasi, nes pamatė, kad pervargęs žmogus per įprastą darbo laiką padaro mažiau, nei per trumpesnį laiką pailsėjęs.
Pašnekovė sako, kad tokios yra žmonių biologinės funkcijos: jei žmogus yra pavargęs, jis lėčiau dirba, daugiau daro pertraukų, užsiima su darbu nesusijusiomis veiklomis. O kai žmogus laimingas, neturi problemų, neskuba spręsti šeimyninių reikalų, nes tam turi atskirą laiką, jis gali geriau susikoncentruoti, greičiau ir kokybiškiau atlikti užduotis.
„Darbdaviai pamatė, kad to pridėtinė vertė žymiai didesnė, nei nuo seno nusistovėjusio modelio, pagal kurį žmogus turi dirbti kuo ilgiau, kad daugiau uždirbtų“, – komentuoja I. Ruginienė.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad Lietuva pirmauja Europoje pagal išdirbtų valandų skaičių. Todėl yra nemažai perdegimo atvejų, kai maždaug 50-ties metų amžiaus darbuotojai nebegali grįžti prie darbo, kurį dirbo visą gyvenimą, nes nebeturi sveikatos, o juos perkvalifikuoti ir įdarbinti kitur yra labai sudėtingas procesas.
Trumpesnės valandos už tą patį atlyginimą darbdavių netenkina
Anot I. Ruginienės, labai svarbu pabrėžti, kad šis modelis – tai trumpesnis darbo laikas už tokį patį arba didesnį atlyginimą ir jokiu būdu ne mažesnį. Taigi įgyvendinus 32 darbo valandų savaitę, žmonėms nereikėtų jaudintis dėl atlyginimo mažėjimo.
Pašnekovė įsitikinusi, kad 4 dienų darbo savaitės modelis turėtų būti pritaikytas visiems darbuotojams neišskiriant pareigų ar srities. Ji teigia, kad, remiantis tyrimais, nėra tokio sektoriaus, kuriam nebūtų galima pritaikyti šio modelio – tai yra darbo organizavimo klausimas.
Pasak jos, šiandien visi galėtų pereiti prie 32 darbo valandų savaitės, bet tiesiog nenori:
„Jei, pavyzdžiui, kalbame apie gamybos sektorių, yra labai paprasta išeitis – reikės tiesiog daugiau darbuotojų, kas nepatrauklu darbdaviui, nes teks investuoti į didesnį darbuotojų skaičių, labiau pasidalinti pelnu. Bet kam jam taip daryti, jei du žmonės padaro už dešimt? Toks požiūris stabdo progresą.“
Tai tik būdas pritraukti darbuotojus
Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė 4 dienų darbo savaitę vertina kaip būdą pritraukti daugiau darbuotojų.
Jos teigimu, šiuo metu verslas jaučia itin didelį darbuotojų stygių įvairiuose sektoriuose: trūksta tiek aukštos, tiek žemesnės kvalifikacijos specialistų, dėl talentų kovoja ne tik IT, bet ir vaistinių, aviacijos, svetingumo ir kituose sektoriuose dirbančios įmonės.
„Tad natūralu, kad siekdami pritraukti naujus ir išlaikyti esamus darbuotojus, darbdaviai ieško naujų, konkretaus pobūdžio specialistams patrauklių naudų, kurios motyvuotų rinktis konkrečią įmonę“, – komentuoja I. Rizgelė.
Taip pat pašnekovė iškelia klausimą ir dėl darbuotojų motyvacijos – priklausomai nuo veiklos specifikos, darbuotojo sukauptos patirties ir kt. kandidatus motyvuoti gali skirtingos naudos ar jų deriniai.
Pasak jos, vieniems tai bus galimybė dirbti lanksčiu grafiku ar trumpesnę darbo savaitę, kiti prioritetą teiks demonstruojamai įmonės kultūrai, dar kiti – galimybei dirbti su savo srities profesionalais, dar kiti – finansinio atlygio paketui ir pan.
„Manome, kad praktikos formavimąsi dėl trumpesnės darbo savaitės lems darbo rinkos dinamika ir savanoriški darbdavių bei darbuotojų susitarimai dėl motyvacinių priemonių“, – kalba I. Rizgelė.
Nuomonės dėl ateities – prieštaringos
Lietuvos verslo konfederacijos direktorė tikina, kad visgi toli gražu ne visi darbdaviai savo darbuotojams gali ar ateityje galės pasiūlyti 32 valandų darbo savaitę, nes veiklos specifika ir daugybė kitų veiksnių lemia skirtingus darbo grafikus.
Ji priduria, kad modernus vartotojas yra įpratęs reikalingas paslaugas gauti paprastai ir greitai jam patogiu laiku, o verslai konkuruoja siekdami šiuos poreikius operatyviai atliepti. Todėl, anot jos, kai kuriuose sektoriuose sutrumpintas darbo laikas reikštų išaugusius kaštus, o ne padidėjusį efektyvumą.
Tačiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė tvirtina, kad didelė tikimybė, jog 4 darbo dienų savaitė Lietuvoje prigis: „Kažkada kalbėjome apie 8 valandų darbo dieną ar vaikų darbo fabrikuose nutraukimą. Buvo siaubingas pasipriešinimas: visi sakė, kad bus didžiuliai nuostoliai, ekonomika sužlugs, verslai negalės gyvuoti, todėl to padaryti neįmanoma. O šiandien dirbame 8 valandas ir tai atrodo kasdienybė. Taip pat savo vietą atras ir 6 valandų ar 4 dienų darbo savaitė“.
Anot I. Ruginienės, dabar – XXI amžius, todėl darbdaviai tikrai sugebės suskaičiuoti naudą, kurią atneša šis modelis.
Ji pripažįsta, kad Lietuva nuo Vakarų Europos ar Skandinavijos šalių paprastai atsilieka 30–50 metų, tačiau nesinorėtų prognozuoti, kad taip atsiliksime ir toliau – mūsų progresas spartėja, todėl tikimasi, kad 32 darbo valandų savaitė artimiausiu metu bus ne tik diskusijų objektas, bet virs projektais.
