„Jei atvirai, mes reaguojame į tas realijas, kurias turime, ir kol kas nematome jokio atsitraukimo. Ką tik apie tai išgirdome“, – trečiadienį britų transliuotojui BBC sakė V. Zelenskis, apsilankęs kariniame poligone šiaurės vakariniame Rivnės regione, komentuodamas pranešimus apie dalies Rusijos pajėgų atitraukimą.
Anot jo, kai kariai bus išvesti, tai pamatys visi, ne tik kariškiai ar žvalgyba.
„Tačiau kol kas tai tik pareiškimai“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad „visi normalūs žmonės tikisi deeskalacijos“.
„Kalbant apie grėsmę, aš ne kartą sakiau, kad esame ramūs dėl bet kokių grasinimų, nes prisimename, kad viskas prasidėjo ne vakar. Tai vyksta jau daug metų“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Rusija anksčiau trečiadienį paskelbė, kad baigėsi karinės pratybos Maskvos aneksuotame Kryme ir kad jose dalyvavę kariai grįžta į savo bazes. Ankstesnę dieną Rusija irgi nurodė sugrąžinanti kai kuriuos prie Ukrainos sienų buvusius savo karius į jų bazes.
Žingsnis žengtas vykstant intensyvioms diplomatinėms pastangoms siekiant išvengti Rusijos invazijos į savo provakarietišką kaimynę. Maskvai prie Ukrainos sutelkus daugiau kaip 100 tūkst. karių buvo nuogąstaujama, kad invazija gali įvykti jau šią savaitę.
Tačiau Vakarų lyderiai tebėra susirūpinę, kad Rusija vis tiek gali pradėti ataką prieš Ukrainą, o JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) antradienį perspėjo, kad Maskvos ataka prieš savo kaimynę išlieka „labai tikėtina“.
J. Bidenas sakė, kad, nepaisant Rusijos antradienio pranešimo apie atitraukiamus karius, Vašingtonas ir jo sąjungininkai dar turi patikrinti, ar kažkiek iš dešimčių tūkstančių karių, kuriuos Maskva sutelkė prie Ukrainos sienos, yra atitraukti.
Tuo metu NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį sakė, kad Rusija, panašu, toliau telkia savo pajėgas aplink Ukrainą, nors pati skelbia apie iš pasienio atitraukiamus karius.
„Girdėjome ženklų iš Maskvos apie pasirengimą tęsti diplomatines pastangas, bet kol kas nematėme jokio deeskalavimo vietoje. Atvirkščiai, atrodo, kad Rusija tęsia savo kariuomenės telkimą“, – sakė J. Stoltenbergas prieš NATO gynybos ministrų susitikimą.
Pasak jo, dar „reikia pažiūrėti, ar įvyks Rusijos [pajėgų] atitraukimas“.
Ukrainos vyriausybė nuo 2014 metų kovoja su Rusijos remiamais separatistais rytinėse Donecko ir Luhansko srityse. Šis konfliktas prasidėjo Maskvai anksčiau tais pačiais metais aneksavus Krymo pusiasalį po Kijeve įvykusios Maidano revoliucijos, per kurią buvo nuversta prorusiška vyriausybė, vengusi glaudesnių ryšių su Europa.
Kijevas kaltina Maskvą, kad ši į Ukrainos rytus siunčia karių ir ginklų, siekdama kurstyti konfliktą, jau pareikalavusį per 14 tūkst. gyvybių. Rusija tai neigia, nors įrodymai rodo priešingai.
2015 metais tarpininkaujant Prancūzijai ir Vokietijai pasirašytas taikos susitarimas sustabdė didžiulio masto kautynes, tačiau susirėmimų toliau reguliariai pasitaiko, o pastangos rasti politinį sprendinį seniai yra patekusios į aklavietę.
