2023 m. pabaigoje „Gazprom“ pardavė apie 69 mlrd. kubinių metrų dujų eksportui – mažiausią kiekį nuo 1985 m., skelbiama „Reuters“. Lyginant su 2022 m. (100,9 mlrd. kubinių metrų), kurie ir taip buvo prasčiausi metai bendrovės istorijoje, į užsienį pumpuojamų dujų kiekis sumažėjo dar trečdaliu. Palyginti su prieškario lygiu (185 mlrd. kubinių metrų 2021 m.), „Gazprom“ eksportas padidėjo tris kartus.
Tiekimas į Europą sumažėjo iki 28 mlrd. kubinių metrų – iki XX a. septintojo dešimtmečio antrosios pusės lygio. Palyginimui: 1975 m. SSRS per metus į Europos šalis perpumpavo 19,3 mlrd. kubinių metrų, o 1980 m., sudarius didelę sutartį su Vokietija, – jau 54,8 mlrd. kubinių metrų. Šiais metais Kinija per dujotiekį „Sibiro galia“ įsigijo rekordinį kiekį – 23 mlrd. kubinių metrų. Tačiau tai kompensavo tik aštuntadalį buvusio eksporto į Europos Sąjungą (180 mlrd. kubinių metrų), rašoma „The Moscow Times“.
„Tai yra dugnas, šiemet mes pramušime eksporto ir gavybos (dujų) dugną, ir vėliau nuo šio dugno atsispirsime. Bloga žinia ta, kad šis atsispyrimas, papildomas augimas, bus lėtas“, - dujų forume Maskvoje sakė vienas iš Rusijos energetikos ir finansų instituto direktorių Aleksejus Belogorjevas.
Kremlius tikisi, kad Kinija padidins dujų pirkimą penkis kartus – iki 100 mlrd. kubinių metrų per metus. Tačiau, remiantis prognozėmis, Kinijos importuojamų dujų poreikis iki 2030 m. išaugs tik 80 mlrd. kubinių metrų, o visam šiam poreikiui jau sudarytos sutartys, įskaitant sutartis dėl dujų iš Turkmėnistano, pažymi A. Belogorjevas.
2024 m. baigiasi Rusijos dujų tranzito per Ukrainą sutartis, o tai reiškia, kad tiekimas į Europą gali ir toliau mažėti. Atkurti prarastas eksporto apimtis per ateinančius 10 metų bus nerealu, cituojamas „Vnešekonombank“ vyriausiasis ekonomistas Andrejus Klepachas: „Net atsižvelgdami į esamas ir planuojamas sutartis su Kinija, negalėsime kompensuoti beveik 100 mlrd. kubinių metrų praradimo“.
Eksporto nelieka, o išlaidos išlieka
Remiantis A. Belogorijevo prognoze, kartu su sumažėjusiu tiekimu į Europą, eksportas į Turkiją taip pat stagnuos. O kas nutiks su dujų paklausa Kinijoje po 2030 m. – atviras klausimas, tęsia ekspertas.
Vladimiras Putinas primygtinai siūlo Pekinui tiesti naują dujotiekį, pavadintą „Sibiro galia 2“. Ir nors šis projektas per metus du kartus buvo aptartas derybose su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, ilgai laukta sutartis taip ir nebuvo pasirašyta.
Anot leidinio „The South China Morning Post“ pagrindinis kliuvinys – kaina: Kinija, jau dabar perkanti rusiškas dujas perpus pigiau nei Turkija ir Europa, tikisi naujų nuolaidų, be to, į statybas nenori investuoti nė vieno juanio. Daugiamilijardinę sąskaitą už dujotiekį, pagal Pekino sumanymą, turėtų visiškai apmokėti „Gazprom“.
Tačiau kadaise buvusi galinga valstybinė korporacija, valdanti didžiausius pasaulyje žinomus dujų išteklius, vargu ar gali sau leisti naują megaprojektą. 2023 m. birželio 30 d. pasibaigusiais finansiniais metais „Gazprom“ skaičiavo trilijoną rublių grynųjų nuostolių, susidūrė su grynųjų, einamųjų pinigų stygiumi ir turėjo paleisti į apyvartą du trečdalius savo grynųjų pinigų atsargų. Pirmąjį pusmetį „Gazprom“ gavyba smuko ketvirtadaliu, palyginti su prieškariniu lygiu – tai yra antirekordas šalies dujų pramonės istorijoje.
Siekdamos pataisyti „Gazprom“ balansą, valdžios institucijos smarkiai didina dujų tarifus Rusijoje. Nuo 2024 m. liepos mėn. jie pakils 11,2 proc., o nuo 2025 m. liepos mėn. – dar 8,2 proc. Iš viso per dvejus metus dujos gyventojams pabrangs 20 proc., o nuo karo pradžios – 34 proc.
Iki 2025 m. „Gazprom“ gali gauti dar trilijoną rublių nuostolių dėl mažesnių pajamų, didesnės mokesčių naštos ir būtinybės mokėti už dujofikavimo programą, lapkričio mėn. sakė Valstybės Dūmos energetikos komiteto vadovas Pavelas Zavalnas. Rusijos politikas akcentavo, kad eksporto nebus, o išlaidos išliks.
Kodel Vokietija ruosiasi visuotiniam streikui Vasario pradzioje?
Tuokie klausimai nerupi