Tai įvyko D. Trumpui paskelbus apie „labai produktyvų“ pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris, pasak jo, pradės derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
Kitos NATO šalys kritikavo Ukrainos ir prezidento Volodymyro Zelenskio neįtraukimą į pokalbį, o Jungtinės Karalystės gynybos ministras Johnas Healey pakartojo, kad „negali būti jokių derybų dėl Ukrainos be Ukrainos“.
JAV kartu su Vokietija yra didžiausios grynosios mokėtojos į bendrą NATO biudžetą, tačiau, palyginti su kitomis šalimis, šios išlaidos yra tik lašas jūroje.
JAV ir Vokietija į NATO investuoja daugiausiai
NATO 2025 m. biudžetas yra maždaug 4,6 mlrd. eurų, tačiau kiekviena iš 32 valstybių narių moka skirtingai.
Naujausia NATO narė yra Švedija, įstojusi 2024 m. Ukraina nėra NATO narė, tačiau ne kartą siekė narystės po to, kai 2014 m. Rusija aneksavo Krymą.
NATO biudžetas skirstomas į tris pagrindines dalis: civilinį biudžetą, karinį biudžetą ir NATO saugumo investicijų programą.
Vertinant bendrąjį NATO biudžetą, į kurį šalys moka tiesiogines įmokas, Vokietija ir JAV yra didžiausios mokėtojos.
JAV skiria 15,8 proc. biudžeto – tiek pat, kiek ir Vokietija, o tai toli gražu neatitinka „90-100 proc.“, kaip D. Trumpas teigė viename interviu praėjusiais metais.
Jungtinė Karalystė yra trečia pagal dydį mokėtoja – 11 proc., po jos eina Prancūzija (10,2 proc.), o po jos – Italija (8,5 proc.).
Albanija, Makedonija, Islandija ir Juodkalnija skiria mažiau nei 0,1 proc. bendro NATO biudžeto. Visų keturių šalių BVP yra mažesnis už 0,1 proc.
Už pastarąsias šalis, aukščiau sąraše yra Estija, kuri NATO biudžetui skiria 0,12 proc., o Latvija šiek tiek daugiau – 0,15 proc. Tuo tarpu Lietuva iš visų Baltijos šalių NATO investuoja daugiausiai – 0,24 proc., pateikiama NATO oficialioje svetainėje.
Nyderlandai į NATO biudžetą skiria 3,3 proc., o nuo jų nedaug atsilieka Lenkija – 2,9 proc.
NATO narės susitarė gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. nuo savo šalių BVP
Kadangi JAV BVP ir grynosios išlaidos gynybai yra didžiausios, jos sudaro maždaug du trečdalius visų NATO Aljanso šalių išlaidų gynybai.
Tačiau kitoms šalims, jei jos turėtų skirti bent dalį šių realiųjų išlaidų gynybai, jų ekonomikai tektų kur kas didesnė našta.
Nors buvo prognozuojama, kad dauguma (72 proc.) NATO sąjungininkių praėjusiais metais įvykdys savo 2 proc. gynybos išlaidų įsipareigojimą, kai kurios (aštuonios) šalys savo kariniam biudžetui skyrė mažiau nei 2 proc. savo BVP.
Tai Ispanija, Slovėnija, Liuksemburgas, Belgija, Kanada, Italija, Portugalija ir Kroatija. Tačiau šios šalys (išskyrus Kroatiją), palyginti su praėjusiais metais, padidino savo karines išlaidas.
Be to, JAV nėra daugiausiai gynybai išleidžianti šalis pagal BVP; Lenkija (4,12 proc.) ir Estija (3,43 proc.) yra priekyje ir susiduria su didesne rizika dėl to, kad yra arti Rusijos sienos.
Pagal NATO ataskaitą „Defence Expenditure of NATO Countries (2014-2023)“, 2023 m. 11 iš 31 NATO sąjungininkės pasiekė arba viršijo 2 proc. BVP tikslą.
Tuo tarpu JAV, nors ir padidino absoliučias gynybos išlaidas, jų dalis BVP per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo 0,24 procentinio punkto.
Dabar D. Trumpas ragina NATO šalis didinti gynybos išlaidas, kad jos atitiktų 5 proc. nuo BVP, nors šio skaičiaus nesiekia net pati JAV.
Daugiau nei dvigubai padidinus BVP išlaidų įsipareigojimą, NATO šalių karinės išlaidos realiąja verte stipriai šoktelėtų.
Norvegijai, kuri 2025 m. gynybai išleis apie 2,15 proc. BVP, pasiekus 5 proc. BVP, išlaidos gynybai padidėtų nuo maždaug 8,8 mlrd. eurų iki daugiau kaip 20,4 mlrd. eurų.
Jungtinė Karalystė, kuri 2024 m. gynybai išleis apie 2,3 proc. BVP, turėtų padidinti savo biudžetą nuo maždaug 68,1 mlrd. eurų iki daugiau kaip 147,1 mlrd. eurų, kad pasiektų D. Trumpo 5 proc. tikslus.
Lietuvos gynybos išlaidos NATO
Tuo tarpu analizuojant Lietuvos išlaidas NATO gynybai 2014-2023 m. pastebimas nuolatinis augimas. 2014 metais Lietuvos išlaidos siekė 322 mln. eurų, o iki 2023 m. pakilo net iki 1872 mln. eurų.
Didžiausias augimas įvyko 2022 metais, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą. Lietuvos gynybos išlaidos NATO pakilo net 544 mln. eurų.
Be to pagal Lietuvos Respublikos seimo patvirtiną 2025 metų valstybės biudžetą ir įsipareigojimus, susijusius su NATO, nuspręsta užtikrinti tolygų finansavimą, toliau stiprinant nacionalinius gynybos pajėgumus ir karinį mobilumą.
Krašto apsaugos ministerijos finansavimas su Gynybos fondu viršys 2,5 mlrd. eurų ir sudarys 3,03 proc. BVP.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
