Apklausos rodo, kad ministro pirmininko pareigas einančio Pedro Sanchezo socialistai gaus daugiausiai balsų, kaip ir per praėjusius rinkimus balandžio mėnesį, bet negaus absoliučios parlamentinės daugumos, o „Vox“ galėtų tapti trečia didžiausia partija parlamente.
Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 9 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku ir dirbs iki 20 val. vietos laiku, o pirmųjų rezultatų laukiama dar po kelių valandų.
P. Sanchezas pakartotinius rinkimus sušaukė nesugebėjęs užsitikrinti kitų partijų paramos po balandžio mėnesio rinkimų, kai jo Ispanijos socialistų darbininkų partija (PSOE) gavo daugiausiai balsų, bet negavo darbinės daugumos parlamente.
Tačiau visuomenės apklausos rodo, kad nauji rinkimai neišves šalies iš aklavietės. Nei kairieji, nei dešinieji tikriausiai nelaimės valdančiosios daugumos 350 vietų parlamente. Socialistai vėl turėtų gauti daugiausiai vietų, bet kiek mažiau nei 123, kurias gavo po balandžio rinkimų, tad jiems teks sudaryti aljansus su kitomis partijomis, kad galėtų valdyti.
Pagrindinė opozicinė konservatyvi Liaudies partija (PP) turėtų sustiprinti savo pozicijas parlamente.
Tačiau įspūdingiausias dalykas galėtų būti kraštutinių dešiniųjų partijos „Vox“, kuri, kaip rodo neseniai atlikta apklausa, galėtų tapti trečia didžiausia partija parlamente, iškilimas.
„Tolesnis nevaldomumas ar stabilumas: ispanai renkasi“, – sekmadienį savo pirmajame puslapyje skelbė konservatyvus laikraštis ABC.
Katalonijos klausimas
Vienas svarbiausių klausimų, galinčių paveikti rinkimus, yra Katalonijos klausimas.
Daugelį metų rengęs taikęs demonstracijas, spalio 14 dieną katalonų separatistų judėjimas griebėsi smurto, Ispanijos Aukščiausiajam Teismui devyniems jo lyderiams skyrus griežtas – iki 13 metų laisvės atėmimo – bausmes už vaidmenį 2017 metais organizuojant uždraustą referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės.
Nuosprendžiai išprovokavo kelias dienas trukusius masinius protestus Barselonoje ir kituose Katalonijos miestuose, per kuriuos sutemus gatvėse įsivyraudavo chaosas, o demonstrantai padeginėdavo automobilius, barikadas ir svaidydavo į policininkus Molotovo kokteilius. Per protestus buvo sužeista daugiau kaip 600 žmonių.
Elisenda Paluzie, vadovaujanti už Katalonijos nepriklausomybę pasisakančiai įtakingai pilietinei organizacijai „Katalonijos nacionalinė asamblėja“ (ANC), sakė, kad visą pasaulį apskrieję liepsnojančios Barselonos vaizdai katalonų separatistų ir Madrido konfliktą „pavertė matomu“.
Ši tema atsidūrė rinkimų kampanijos dėmesio centre. Dešiniųjų stovykla spaudžia P. Sanchezą suspenduoti Katalonijos regiono autonomiją arba pašalinti iš pareigų regiono prezidentą.
P. Sanchezas atsisako imtis šių priemonių, tačiau sugriežtino savo toną separatistų atžvilgiu.
Pasak P. Sanchezo, Madridas į Kataloniją nusiuntė reikšmingas saugumo pajėgas, kad neramumai nesutrikdytų balsavimo šiame Ispanijos šiaurės rytuose esančiame regione.
Per vienus televizijos debatus PP lyderis Pablo Casado ragino siekti „realios vyriausybės, kuri įvestų tvarką Katalonijoje“.
Tačiau griežčiausią poziciją Katalonijos separatistų atžvilgiu užėmė „Vox“ lyderis Santiago Abascalis.
„Reikia drastiškų sprendimų“, – sakė jis per paskutinį kampanijos mitingą, kuris penktadienio vakarą buvo surengtas Madride.
Tuomet jis pakartojo savo pažadą užbaigti Katalonijos krizę sustabdant regiono autonomiją, uždraudžiant separatistų partijas ir areštuojant regiono prezidentą Quimą Torrą (Kimą Torą), kuris žadėjo tęsti separatistinę kampaniją.
Mitinge dalyvavusi Ana Escobedo sakė, kad anksčiau balsuodavo už PP, bet dabar palaiko „Vox“ dėl jos griežtos pozicijos Katalonijos ir nelegalios imigracijos klausimais.
Per balandžio rinkimus „Vox“ gavo 24 vietas parlamente ir tai buvo pirmas svarbus kraštutinių dešiniųjų pasirodymas nuo Ispanijos sugrįžimo prie demokratijos po diktatoriaus Francisco Franco mirties 1975 metais.
Šį kartą „Vox“ vietų skaičius parlamente gali padvigubėti, rodo apklausos.
Tolesnis paralyžius?
„Vox“ nori, kad būtų uždraustos visos separatistų partijos ir organizacijos, o Katalonijos regiono autonomija suspenduota, kol bus „neabejotinai nugalėtas“ separatistų judėjimas.
„Vox“ įsiveržimas į Ispanijos politinę areną pakeitė šalies politinį žemėlapį. Jos parama leido konservatyviai Liaudies partijai (PP) ir į verslą orientuotai partijai „Piliečiai“ („Ciudadanos“, Cs) suformuoti regionines valdančiąsias koalicijas Andalūzijoje, Madride ir Mursijoje, taip pat užsitikrinti Ispanijos sostinės tarybos kontrolę.
Pastarosiomis dienomis P. Sanchezas ne kartą perspėjo dėl „Vox“ „agresyvios ultradešiniojo sparno“ politikos ir sakė, kad ši partija įtrauks šalį atgal į tamsius F. Franco diktatūros laikus.
„Ispanijai reikia progresyvios vyriausybės, kuri sustabdytų kraštutinius dešiniuosius, vyriausybės, kuri taip pat sustabdytų ekstremistus... Katalonijoje, kurie yra separatistai“, – penktadienį per paskutinį kampanijos mitingą Barselonoje sakė jis.
Ispanijoje politinio nestabilumo laikotarpis prasidėjo po 2015 metų gruodžio rinkimų, per kuriuos iškilo „Piliečiai“ ir kraštutinių kairiųjų partija „Mes galime“ („Podemos“). Šie rinkimai užbaigė tris dešimtmečius trukusią dviejų politinių jėgų – socialistų ir PP – hegemoniją.
Tačiau egzistuoja rizika, kad šio sekmadienio rinkimai tik pratęs agoniją.
Kadangi nė viena partija nesugebės užsitikrinti 176 daugumai reikalingų vietų, socialistai tikriausiai nuspręs formuoti mažumos vyriausybę, sakė finansų įstaigos ING analitikas Stevenas Trypsteenas.
„Rinkėjų ketinimai po balandžio rinkimų, regis, pasikeitė. Bet šie pakitimai nepadės formuoti vyriausybės, tad politinė situacija po šio savaitgalio rinkimų tikriausiai išliks sunki“, – pridūrė jis.
