Premjerui pasirodžius vyriausybėje žurnalistai domisi, kaip trečias pagal svarbą valstybės pareigūnas jaučiasi. Skvernelis į tokius klausimus reaguoja itin jautriai:
„O jums kaip atrodo? Gerai jaučiuosi. Labai gaila, apgailėtina. Dugnas šalyje moralinis pramuštas, pasirodo. Pagal kai kuriuos „apžvalgininkus“, jūsų kolegas, politikus, kas apgailėtina labiausiai, matome puikiausią žmogaus diskriminavimo pavyzdį, susirgus onkologinei ligai. Turėjau atlikti tyrimus, kurių negalima atlikti Vyriausybės rūmuose, pasiėmiau man priklausantį nedarbingumą septintą dieną per 2,5 mėn. gydymo. Keliama problema ir sakoma, kad reikia premjerą atleisti, nes jis negali vykdyti savo pareigų.“
Pasigirdus spekuliacijoms, esą S. Skvernelis žvalgosi į socdemų pusę, premjeras tvirtina nesąs tikras, ar iš viso tęs politinę karjerą kitąmet. O jei liktų politikoje, pirmiausia žiūrės į valstiečius:
„Aš galiu šiemet pasakyti vienintelį dalyką, kad nesu apsisprendęs apskritai dėl savo politinės ateities. Čia esminis dalykas, ar aš būsiu politikas, ar ne, didelis klaustukas po to, kai ši vyriausybė baigs darbą sekančių metų gruodžio 13 d.“
Tačiau premjerui priekaištų turi ir verslininkai.
Premjeras prieš dvejus metus su didžiausiomis verslo organizacijomis ir profesinėmis sąjungomis pasirašė susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų. Jame vyriausybė įsipareigojo nedidinti verslui mokestinės naštos, tačiau praėjus dvejiems metams verslas jau piktinasi, kad pastaruoju metu Seime svarstomi mokesčių projektai, ypač bankų turto ir prekybos centrų apyvartos, šį susitarimą esą laužo.
„Tai bus bankų mokestis, tai nebus, bus mažmenos mokestis, tai nebus. Esmė valstybės – chaosas, kuris bandomas įveisti Seime“, – sako Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
„Negalvojama apie taupymą, optimizaciją valstybės išlaidų. Einama linkme: reikia pinigų – didinam mokesčius“, – sako Verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Verslininkai gąsdina, esą mokesčių nestabilumas baido užsienio investuotojus ir sėja vietos verslininkų nepasitikėjimą valdžia. Negana to, verslo atstovai jau grasina valstiečių neberemti per kitų metų Seimo rinkimus, jei bus padidinta mokestinė našta.
„Nauja politikų karta – pažadukų karta. Nori manipuliuoti mumis, pasirašykite, viskas bus gerai. Bet mes pamatėme, kad nauja karta, kuri ateina, moralinis pagrindas labai abejotinas, negalim pasitikėti“, – kalbėjo Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.
Į tokius verslo grasinimus valstiečių lyderis numoja ranka. Esą rinkimų rezultatus nulems ne lobstančių verslininkų, o paprastų žmonių balsai. O norint didinti pensijas ir biudžetininkų algas, esą kito kelio nėra, kaip tik didinti mokesčius verslui.
„Į jokius grasinimus mes nereaguosime. Turime užtikrinti gyventojų pajamas, socialines garantijas, padidinti vaiko pinigus, pensijas. Jei tą darysime, žmonės supras, kad vykdome savo įsipareigojimus“, – teigia LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Premjeras neigia laužantis susitarimą su verslu ir primena, kad dauguma naujų mokesčių projektų kyla Seime, o ne vyriausybėje. O štai profesinės sąjungos stebisi, kad stambiojo verslo atstovai pamiršo, jog pernai buvo sumažinti gyventojų pajamų mokesčiai, o dalis naudos nukeliavo į pensijų fondus. Tad mokesčius stambiajam verslui remia.
„Puikiai matote iš deklaracijų, kokie yra pelnai daugumos darbdavių. Man trišalėje taryboje būnant daugelį metų, kai tik kažkokie mokesčiai atsiranda – tuoj jie bankrutuoja, išvažiuoja, bet rinka tuščia nebūna ir nesubankrutavę. Prisidėti prie mokesčių darbdaviai turėtų. Atlyginimų vidurkiai Lietuvoje žemi, palyginti, su Europa“, – pasakoja profesinių sąjungų atstovas Aleksandras Posochovas.
O štai verslas ir toliau perspėja, kad nors valdantieji žada žmonėms didesnes algas, vaiko pinigus ir pensijas, esą padidintus mokesčius vis tiek teks jiems ir susimokėti per didesnes bankų palūkanas ir brangesnes prekes.
