Trumpo pasiutpolkės mįslė: pasaulio šalys bando suspėti paskui JAV lyderio pareiškimus

D. Trumpas teigė, kad tarifai reikalingi siekiant padėti JAV ekonomikai ir „apsaugoti“ šalį nuo „didelės nelegalių užsieniečių ir mirtinų narkotikų grėsmės“.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Iš Trumpo – žinia dėl Karo Ukrainoje: esame konstruktyviose derybose

Trumpas sako, kad neskuba derėtis su Kinija dėl muitų

JAV paštas skelbia stabdantis siuntinius iš Kinijos

Be to, JAV prezidentas BBC sakė, kad muitai Europos Sąjungos prekėms gali būti įvesti „gana greitai“, tačiau užsiminė, kad su Jungtine Karalyste galima „susitarti“.

Kas yra tarifai ir kaip jie veikia?

Tarifai – tai mokesčiai, kuriais apmokestinamos iš kitų šalių importuojamos prekės.

D. Trumpas įvedė 10 proc. tarifą visoms prekėms iš Kinijos. Tai reiškia, jog 10 JAV dolerių vertės prekei bus taikomas papildomas 1 JAV dolerio mokestis.

Iš pradžių prezidentas sakė, kad įves 25 proc. tarifą prekėms iš Kanados ir Meksikos.

Apmokestinimas procentine produkto vertės dalimi yra labiausiai paplitusi tarifo rūšis. Kitas tarifų tipas nustato fiksuotą sumą importuojamiems produktams, neatsižvelgiant į jų vertę.

Iš užsienio prekes importuojančios bendrovės moka tarifus JAV vyriausybei.

Kodėl D. Trumpas taiko tarifus?

D. Trumpas vykdo rinkimų kampanijos pažadą įvesti importo muitus kai kurioms artimiausioms Amerikos prekybos partnerėms.

Jo teigimu, muitų tarifai paskatins JAV gamybą, apsaugos darbo vietas, padidins mokestines pajamas ir paskatins ekonomikos augimą.

D. Trumpas sako, kad jis taip pat naudoja tarifus, siekdamas „kovoti su fentanilio“ – narkotiko, nuo kurio perdozavimo JAV kasmet miršta dešimtys tūkstančių žmonių, plitimu.

Jo administracija teigia, kad cheminės medžiagos, naudojamos narkotikams gaminti, gaunamos iš Kinijos, o Meksikos grupuotės tiekia juos nelegaliai ir turi fentanilio laboratorijų Kanadoje.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau yra sakęs, kad mažiau nei 1 proc. į JAV patenkančio fentanilio patenka iš jo šalies.

Tuo pat metu, kai D. Trumpas daro ekonominį spaudimą šioms prekybos partnerėms, jis pareiškė norįs, kad Kanada prisijungtų prie Amerikos kaip 51-oji valstybė – šią idėją J. Trudeau griežtai atmetė.

Praėjusiais metais Kinija, Meksika ir Kanada kartu sudarė daugiau kaip 40 proc. importo į JAV.

Kas vyksta su Kinija, Kanada ir Meksika?

• Kinija. Vasario 4 d. įsigaliojo 10 proc. mokestis visoms iš Kinijos į JAV importuojamoms prekėms.
• Atsakydama į tai, Kinija pareiškė, kad nuo vasario 10 d. JAV akmens anglims ir suskystintų gamtinių dujų produktams taikys 15 proc. tarifą. Žaliavinei naftai, žemės ūkio technikai ir automobiliams su dideliais varikliais bus taikomas 10 proc. tarifas.

• „Prekybos ir tarifų karai neturi nugalėtojų“, – sakė Kinijos ambasados Vašingtone atstovas spaudai.
• Kanada. Kanados ministras pirmininkas J. Trudeau sakė, kad D. Trumpo siūlomi 25 proc. tarifai Kanados prekėms, kurie taip pat turėjo būti pradėti taikyti antradienį, „bus sustabdyti bent 30 dienų, kol dirbsime kartu“.
• T. Trudeau taip pat sustabdė atsakomuosius 25 proc. muitus 155 mlrd. Kanados dolerių (103 mlrd. eurų) vertės JAV importui.
• Mainais į pertrauką J. Trudeau sakė, kad Kanada įgyvendina „1,3 mlrd. dolerių vertės pasienio planą“, pagal kurį pasienyje bus „naujų sraigtasparnių, technikos ir darbuotojų“, taip pat „padidinami ištekliai fentanilio srautui sustabdyti“.
• Apie didžiąją dalį pasienio saugumo plano jau buvo paskelbta gruodžio mėn.
• D. Trumpas sakė, kad atidėjimas leis JAV pažiūrėti, „ar pavyks pasiekti galutinį ekonominį susitarimą su Kanada“.
• Meksika. Siūlomi 25 proc. muitai Meksikai taip pat buvo atidėti mėnesiui, kaip ir Meksikos priemonės JAV prekėms.
• Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum sutiko pasiųsti 10 tūkst. Nacionalinės gvardijos narių į JAV ir Meksikos pasienį, kad „užkirstų kelią narkotikų, ypač fentanilio, prekybai“.

• C. Sheinbaum teigė, kad JAV savo ruožtu sutiko sugriežtinti priemones, skirtas užkirsti kelią didelio galingumo JAV ginklų kontrabandai į Meksiką.

Kokiems produktams bus daromas poveikis?

Ankstesniu D. Trumpo kadencijos laikotarpiu jis taikė mažiau ribojamuosius muitus Kinijai. Panašu, kad šį kartą tarifai bus taikomi visoms prekėms iš Kinijos.

Jei priemonės, taikomos prekėms iš Meksikos ir Kanados, galiausiai bus taikomos, manoma, kad brangs įvairios prekės.

BBC teigiama, jog didžiausias tarifų poveikis gali būti jaučiamas automobilių gamybai.

Kitos prekės iš Meksikos, kurioms gali būti taikomi muitų tarifai, yra vaisiai, daržovės ir alkoholiniai gėrimai.

Kanados prekės, pavyzdžiui, plienas, mediena, grūdai ir bulvės, taip pat gali pabrangti. Be to, Kanados energijai būtų taikomas 10 proc., o ne 25 proc. tarifas.

Ar Jungtinė Karalystė ir Europa turės mokėti muitus?

Vasario 2 dieną D. Trumpas BBC sakė, kad Jungtinė Karalystė elgiasi „ne pagal taisykles“, tačiau pasiūlė, kad sprendimas dėl Jungtinės Karalystės gali būti „parengtas“.

Tačiau jis teigė, kad muitai ES gali būti įvesti „gana greitai“, sakydamas, kad „jie beveik nieko neima [iš JAV], o mes iš jų imame viską“.

JK verslo sekretorius Jonathanas Reynoldsas sakė, kad JK neturėtų būti taikomi muitai, nes JAV į JK eksportuoja daugiau produktų nei importuoja.

Praėjusiais metais JAV prekybos su ES deficitas siekė 213 mlrd. JAV dolerių (apie 206,6 mlrd. eurų) – tai D. Trumpas pavadino „žiaurumu“. ES pareiškė, kad „griežtai reaguos“ į bet kokius muitus.

JAV bendrovės „Harley Davidson“, gaminančios motociklus, ir viskio distiliavimo gamyklos, tokios kaip „Jack Daniel's“, anksčiau yra susidūrusios su ES muitų tarifais.

Ar muitai sukelia infliaciją?

Ekonomistai teigia, kad dalį tarifų išlaidų galiausiai sumoka vartotojai, o pardavėjai gali padidinti importuojamų prekių kainas.

Remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, 2018-2023 m. dėl importuojamoms skalbimo mašinoms taikomų muitų skalbimo įrangos kaina išaugo 34 proc., o pasibaigus muitų galiojimui sumažėjo.

Kai kurie ekspertai mano, kad šie nauji tarifai gali paskatinti platesnį prekybos karą ir padidinti infliaciją. „Capitol Economics“ teigė, kad dėl naujai paskelbtų tarifų metinė infliacija gali padidėti nuo 2,9 proc. iki 4 proc.

D. Trumpo administracija netaikys sankcijų ir muitų tol, kol Kolumbija laikysis savo susitarimo dalies

D. Trumpas buvo pažadėjęs pradėti prekybos karą su Kolumbija ir įvesti „nepaprastąjį 25 proc. tarifą“ po to, kai ši Pietų Amerikos šalis atmetė du JAV kariuomenės deportacijos skrydžius, rašoma „The New York Post“.

„Ką tik buvau informuotas, kad dviem skrydžiams iš Jungtinių Valstijų, kuriuose buvo daug nelegalių nusikaltėlių, nebuvo leista nusileisti Kolumbijoje“, – sausio 26 dieną sakė D. Trumpas.

„Šį įsakymą davė Kolumbijos prezidentas socialistas Gustavo Petro, kuris ir taip yra labai nepopuliarus tarp savo žmonių“, – sakė jis ir pridūrė, kad G. Petro sprendimas „sukėlė pavojų Jungtinių Valstijų nacionaliniam ir visuomenės saugumui“.

Atsakydamas D. Trumpas pareiškė, kad įves „nepaprastąjį 25 proc. tarifą visoms į Jungtines Valstijas įvežamoms prekėms“ – ir tvirtino, kad po savaitės jį padidins iki 50 proc.

Jis taip pat paragino įvesti kelionių draudimą, atšaukti vizas Kolumbijos vyriausybės pareigūnams, taikyti vizų sankcijas partijos nariams ir vyriausybės rėmėjams, sugriežtinti muitinės ir pasienio apsaugos patikrinimus bet kuriam Kolumbijos piliečiui ir taikyti bankų ir finansines sankcijas.

„Šios priemonės yra tik pradžia“, – sakė D. Trumpas.

Ir pridūrė: „Mes neleisime Kolumbijos vyriausybei pažeisti savo teisinių įsipareigojimų, susijusių su nusikaltėlių, kuriuos jie įstūmė į Jungtines Valstijas, priėmimu ir grąžinimu!“

Pikta žinutė pasirodė po to, kai G. Petro užblokavo lėktuvų atvykimą ir pareiškė, kad nesutiks su jokiais deportacijos skrydžiais, kol D. Trumpo administracija nenaudos civilinių lėktuvų ir nesudarys geresnių protokolų, kaip elgtis su deportuojamaisiais.

„Migrantas nėra nusikaltėlis ir su juo turi būti elgiamasi taip oriai, kaip nusipelno žmogus. Štai kodėl grąžinau JAV karinius lėktuvus, kuriais buvo gabenami Kolumbijos migrantai“, – sakė G. Petro.

„Priimsime savo piliečius civiliniais lėktuvais, nesielgdami su jais kaip su nusikaltėliais“, – tęsė jis.

D. Trumpo grasinimų sankcijomis ir muitais pakako, kad G. Petro, sudarytų sandorį.

Jis pasiūlė šalies prezidentinį lėktuvą – pertvarkytą „Boeing 737-700“ – pervežti deportuojamus migrantus. Tai, pasak jo, garantuotų jiems „orumo nežeminančias sąlygas“.

„Kolumbijos vyriausybė, vadovaujama prezidento G. Petro, pasirūpino prezidentiniu lėktuvu, kad palengvintų orų grįžimą tautiečių, kurie šiandien ryte turėjo atvykti į šalį, atvykę iš deportacijos skrydžių“, - sakoma išverstame oficialiame pareiškime.

Atsakydama į tai, D. Trumpo administracija paskelbė, kad netaikys sankcijų ir muitų tol, kol Kolumbija laikysis savo susitarimo dalies, sakoma paskelbtame Baltųjų rūmų spaudos sekretoriaus pareiškime.

Tačiau Valstybės departamento paskelbtos vizų sankcijos ir sustiprintos Muitinės ir sienos apsaugos tarnybos patikros galios tol, „kol bus sėkmingai grąžintas pirmasis Kolumbijos deportuotų asmenų lėktuvas“.

Europos atsakas JAV

Europos lyderiai ruošėsi įvesti JAV muitus po to, kai D. Trumpo įvesti dideli mokesčiai, paveikę milijardus dolerių vertės prekybą tarp Meksikos, Kinijos ir Kanados, sukrėtė pasaulines rinkas ir valiutas, rašoma „Reuters“.

Štai keletas atsakymų į muitus iš Europos:

• Didžioji Britanija. Šalis palaiko „sąžiningus ir subalansuotus“ prekybos santykius su Jungtinėmis Valstijomis, kurie naudingi abiem pusėm, vasario 3 d. pareiškė vyriausybės atstovas spaudai, prezidentui D. Trumpui užsiminus, kad dėl tarifų tarp abiejų šalių galima „susitarti“.
• „JAV yra nepakeičiama sąjungininkė ir viena artimiausių mūsų prekybos partnerių“, - sakė atstovas spaudai.
• Savaitgalį ministras pirmininkas Keiras Starmeris žurnalistams sakė, kad pirmosiose jo derybose su D. Trumpu daugiausia dėmesio buvo skiriama tvirtų prekybos santykių stiprinimui.
• Vokietija. Europos Sąjunga yra pakankamai stipri, kad galėtų reaguoti į bet kokius JAV muitus, tačiau „tikslas turėtų būti, kad viskas baigtųsi bendradarbiavimu“, prieš neformalų ES vadovų susitikimą Briuselyje sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
• Konservatorių opozicijos lyderis Friedrichas Merzas sakė, kad D. Trumpas supras, jog jo įvestų muitų „nereikės mokėti tiems, kurie importuoja į Ameriką. Vietoj to už juos turės sumokėti vartotojai Amerikoje“.
• Suomija. Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo sakė, kad Europa turėtų derėtis su D. Trumpu dėl prekybos. „Svarbiausias klausimas, kurį visi turime suprasti, yra tai, kad Rusija kelia grėsmę, realią grėsmę, tai nėra nuomonė, tai yra faktas“, – sakė jis.
• Lenkija. „Verta daryti viską, kas įmanoma, kad Rusijos grėsmės ar Kinijos ekspansijos akivaizdoje nekovotume tarp sąjungininkų“, – sakė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
• Europos Sąjunga. ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas sakė, kad jei JAV ir Europa pradėtų prekybos karą, „tuomet šone juoksis Kinija“. „Tarpusavyje esame labai susiję. Mums reikia Amerikos, o Amerikai taip pat reikia mūsų“, – sakė ji. 
• Prancūzija. Jei Europa bus puolama dėl komercinių interesų, ji turės pati save išgelbėti, sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas prieš neformalų ES gynybos susitikimą Briuselyje.

• Ispanija. Europos Sąjunga turi išlikti vieninga, kad galėtų reaguoti į D. Trumpo grasinimus taikyti muitus jos produktams, sakė Ispanijos ekonomikos ministras Carlosas Cuerpo.
• Portugalija. Ministras Pirmininkas Luisas Montenegro sakė manantis, kad muitai nebus naudingi JAV ekonomikai: „Jungtinės Valstijos yra aukščiausios klasės Europos Sąjungos partnerė.“
• Europos Centrinio Banko valdančiosios tarybos narys Gediminas Šimkus. G. Šimkus, Lietuvos centrinio banko valdytojas, įspėjo, kad muitai nėra gera žinia ekonomikai ar infliacijai, tačiau atsisakė spėlioti apie jų poveikį.

• Liuksemburgas. Atsakymas į prekybos muitus – atsakyti tokiomis pačiomis priemonėmis, pareiškė Liuksemburgo ministras pirmininkas Lucas Friedenas neformaliame ES gynybos posėdyje Briuselyje.