Šių diskusijų esmė – barometrinio slėgio, dar vadinamo atmosferos slėgio – jėga, kurią Žemės atmosferoje veikia oro molekulės.
Nors oras yra nematomas, jis turi masę, o mus spaudžiantis „svoris“ kinta priklausomai nuo aukščio virš jūros lygio ir orų sistemų.
Aukštesnis barometrinis slėgis dažnai reiškia giedrą orą, giedrą dangų ir ramų vėją, o žemesnis slėgis paprastai būna prieš neramius orus, pavyzdžiui, debesuotą dangų, kritulius ir drėgmę.
Priklausomai nuo sąnarių būklės, barometrinio slėgio pokyčiai daro įtaką jų skausmui
Patys sąnariai yra sudėtingos struktūros, kurias amortizuoja sinovinis skystis – klampus skystis, sutepantis sąnarius.
Sveikuose sąnariuose šie komponentai turėtų užtikrinti sklandų ir neskausmingą judėjimą. Tačiau kai sąnariai pažeidžiami dėl kremzlės sužalojimo (kaip osteoartrito atveju) arba uždegimo (kaip reumatoidinio artrito atveju), net ir nežymūs aplinkos pokyčiai gali būti ypač gerai juntami.
Viena iš pagrindinių hipotezių teigia, kad barometrinio slėgio pokyčiai gali turėti tiesioginės įtakos sąnarių diskomfortui. Kai atmosferos slėgis sumažėja prieš audras, uždegimo apimti sąnarių audiniai gali šiek tiek išsiplėsti, todėl padidėja aplinkinių nervų įtempimas ir sustiprėja skausmas.
Ir atvirkščiai, staigus slėgio padidėjimas, būdingas giedram orui, gali suspausti ir taip jautrius audinius, todėl kai kuriems žmonėms gali sukelti diskomfortą.
Moksliniai tyrimai šiek tiek patvirtina šiuos teiginius, nors rezultatai išlieka nevienareikšmiai. Pavyzdžiui, 2007 m. žurnale „American Journal of Medicine“ paskelbtame tyrime nustatyta nedidelė, bet reikšminga koreliacija tarp mažėjančio barometrinio slėgio ir osteoartritu sergančių pacientų kelio skausmo padidėjimo. Tačiau šis dėsningumas pastebimas ne visose sąnarių ligose.
2011 m. žurnale „Arthritis Research & Therapy“ paskelbtoje sisteminėje apžvalgoje nagrinėtas orų ir reumatoidiniu artritu sergančių pacientų skausmo ryšys. Ji atskleidė labai skirtingus atsakymus: vieni žmonės pranešė apie padidėjusį skausmą esant mažam slėgiui, kiti nepastebėjo jokių pokyčių. Keletas net patyrė diskomfortą per aukšto slėgio frontus.
Visai neseniai, 2019 m. vykdant mokslo projektą „Cloudy with a Chance of Pain“, šiam ryšiui ištirti buvo naudojamas programėlėmis pagrįstas skausmo stebėjimas.
Tyrimo metu nustatytas nedidelis ryšys tarp krentančio slėgio ir padidėjusio sąnarių skausmo, tačiau taip pat išryškėjo dideli individualūs skirtumai tarp to, kaip žmonės suvokia su oru susijusį skausmą.
Šios išvados rodo, kad nors barometrinio slėgio pokyčiai kai kuriems žmonėms gali turėti įtakos sąnarių skausmui, atsakas toli gražu nėra vienodas ir priklauso nuo sudėtingos veiksnių sąveikos, įskaitant asmens sąnarių būklę ir bendrą jautrumą skausmui.
Kodėl sąnarių reakcija į orų pokyčius yra individuali?
Barometrinis slėgis retai kada veikia atskirai. Temperatūros ir drėgmės svyravimai dažnai lydi slėgio pokyčius, o tai apsunkina situaciją.
Šaltas oras gali turėti ryškų poveikį sąnariams, ypač žmonėms, sergantiems sąnarių ligomis. Dėl žemos temperatūros raumenys susitraukia ir tampa standesni, todėl gali sumažėti lankstumas ir padidėti rizika patirti įtampą ar diskomfortą.
Šaltesnėmis sąlygomis raiščiai, jungiantys kaulus tarpusavyje, ir sausgyslės, tvirtinančios raumenis prie kaulų, taip pat gali prarasti elastingumą.
Dėl sumažėjusio lankstumo sąnarių judesiai gali būti labiau suvaržyti ir sustiprėti skausmas, sergant tokiomis ligomis kaip artritas.
Dėl šalto oro taip pat gali susiaurėti kraujagyslės, ypač galūnėse, nes organizmas pirmenybę teikia šerdies temperatūros palaikymui. Dėl sumažėjusios kraujotakos pažeistos vietos gali netekti būtino deguonies ir maistinių medžiagų, sulėtėja medžiagų apykaitos atliekų, pavyzdžiui, pieno rūgšties, šalinimas, kuri gali kauptis audiniuose ir sustiprinti uždegimą bei diskomfortą.
Žmonėms, sergantiems uždegiminėmis ligomis, dėl sumažėjusios kraujotakos gali padidėti patinimas ir sustingimas, ypač smulkiųjų sąnarių, pavyzdžiui, rankų ir kojų pirštų, sąnarių.
Šaltis taip pat lėtina sinovinio skysčio aktyvumą. Esant žemesnei temperatūrai, skystis ne taip veiksmingai mažina trintį, todėl gali padidėti sąnarių sustingimas ir judesiai tapti skausmingesni, ypač žmonėms, sergantiems degeneracinėmis ligomis, pavyzdžiui, osteoartritu.
Tam įtakos gali turėti ir staigūs temperatūros pokyčiai. Staigūs pokyčiai gali apsunkinti organizmo gebėjimą prisitaikyti, o tai gali sustiprinti lėtinėmis ligomis sergančių žmonių skausmą.
Taip pat didelė drėgmė gali sustiprinti karščio ar drėgmės pojūtį jau uždegimo apimtose vietose ir dar labiau apsunkinti skausmo pojūtį.
Tačiau išskirti vieną kintamąjį – drėgmę, temperatūrą ar slėgį – sunku dėl persidengiančių veiksnių sąveikos.
Reakcija į orą taip pat priklauso nuo individualių veiksnių, įskaitant sąnarių pažeidimo mastą, bendrą jautrumą skausmui ir psichologinius lūkesčius. Dėl šio kintamumo sunku susieti vieną meteorologinį veiksnį su biologine reakcija.
Vis dėlto duomenys rodo, kad sąnarių ligomis sergantys žmonės yra linkę labiau reaguoti į aplinkos pokyčius, ypač į slėgio svyravimus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
