Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pažadėjo, kad „norinčiųjų koalicija“ ir toliau rems Ukrainą ir padės užtikrinti taiką, įskaitant „užtikrinimo pajėgų“ siuntimą į Ukrainą po karo.
Macronas: „Turime paspartinti diskusijas"
E. Macronas teigia, kad šių pajėgų kontūrai vis dar tikslinami, o detalių apie tai, kas yra pasiryžęs ką daryti, vis dar trūksta.
Rusija kaltinama vilkinanti derybas ir bandanti įgyti pranašumą. Taip pat lieka atviras klausimas, kokį vaidmenį JAV būtų pasirengusios atlikti, kad paremtų Ukrainoje dislokuotas Europos pajėgas.
„Turime paspartinti diskusijas, kad būtų pasiektos paliaubos, turime paspartinti savo gebėjimą finansuoti ir tiekti ginklus, parengti Ukrainos kariuomenės ir užtikrinimo pajėgų planus“, – sako E. Macronas.
Tačiau po tris valandas trukusių diskusijų Didžioji Britanija ir Prancūzija tebuvo vienintelės šalys, įsipareigojusios įgyvendinti šią idėją. Rusija ją pavadino nepriimtina, Marija Zacharova pagrasino tiesioginiu kariniu NATO ir Rusijos susidūrimu.
E. Macronas teigia, kad bet kokios Europos pajėgos nebūtų fronto linijoje ir joms nebūtų pavesta stebėti ar užtikrinti paliaubas. Jis pasiūlė, kad šį darbą galėtų atlikti Jungtinių Tautų taikdariai arba kiti nepriklausomi stebėtojai, o Europos kariai būtų dislokuoti toliau nuo fronto, kad atgrasytų Rusiją. Europiečiai taip pat padėtų mokyti ir remti Ukrainos pajėgas.
E. Macronas pripažino, kad Europos vadovai nerado „vieningos nuomonės“ dėl šių pajėgų. Italija nori siųsti karius į sausumą tik tuo atveju, jei jie dalyvautų JT misijoje, o Lenkija visiškai atmetė tokią galimybę. Vis dėlto E. Macronas sakė, kad Prancūzija ir Didžioji Britanija nusiųs į Ukrainą karines delegacijas, kurios parengs planus dėl Ukrainos kariuomenės ateities ir dėl užtikrinimo pajėgų dydžio bei apimties, o daugiau informacijos tikimasi gauti maždaug per mėnesį.
„Būtent šie kariuomenės tarpusavio mainai apibrėš vietas, pajėgų skaičių, kad jos būtų patikimos, ir pajėgumus“, – sako E. Macronas.
„Kol kas niekas nėra atmesta. Žvelgiame į jūrų, oro ir sausumos pajėgas“, – priduria jis.
Ketvirtadienį vadovai Paryžiuje taip pat pažadėjo padidinti trumpalaikę karinę pagalbą Ukrainai, be kita ko, paspartinti paskolų, užtikrintų Rusijos turtu, dėl kurių buvo susitarta praėjusiais metais, išmokėjimą.
„Mes taip pat vieningai sutarėme, kad dabar ne laikas panaikinti sankcijas, kad ir kokios jos būtų“, – tikina E. Macronas.
E. Macronas sakė, kad prieš ketvirtadienio susitikimą telefonu kalbėjosi su D. Trumpu ir po susitikimo dar kartą jį informuos. Jis taip pat atrodė, kad apeliuoja į D. Trumpo nemeilę būti blogoje susitarimo pusėje, leisdamas suprasti, kad Rusija, kuri, kitaip nei Ukraina, nesutiko su besąlygiškomis 30 dienų paliaubomis, nepaisė jo pastangų.
„Jei to aiškaus atsakymo iš Rusijos nebus, prezidentas D. Trumpas jausis apgautas, išduotas, teisingai, ir tada jis turės reaguoti“, – sako E. Macronas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po susitikimo išreiškė pasitenkinimą ir išvardijo Europos pažadus investuoti į Ukrainos bepiločių orlaivių ir elektroninių karinių priemonių gamybą, taip pat išlaikyti sankcijas Rusijai tol, kol tęsis karas.
Tačiau jis pageidavo, kad planai dėl paliaubų ir saugumo garantijų būtų įgyvendinami greičiau.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
