Tai jau antrasis Joe Bideno susitikimas su Vladimiru Putinu. Pirmasis taip pat vyko tvyrant niūroms nuotaikoms dėl suaktyvėjusios Rusijos kariuomenės veiklos Ukrainos pasienyje, prisidengiant karinėmis pratybomis. Šį kartą Rusija jau neslepia, kad aktyvuotos beveik 100 tūkst. karių pajėgos pasienyje su Ukraina turi aiškų politinį tikslą – sustabdyti NATO plėtrą į rytus.
„Jeigu Ukrainos teritorijoje išdygtų kokie nors smogiamieji kompleksai, kurie galėtų pasiekti Maskvą per 7-10 minučių, o dislokavus viršgarsinę ginkluotę – 5 minutes. O mums ką daryti? Mes tuomet turėsime kažką panašaus sukurti prieš tuos, kas mums grasina. Įsivaizduojate? O mes tai galime jau ir dabar daryti“, – prieš savaitę aiškino Rusijos prezidentas.
Vėliau jis dar paaiškino, kad Rusija ketina siekti „patikimų ir ilgalaikių saugumo garantijų“, o derybose su JAV ir jos sąjungininkais „primygtinai reikalaus, kad būtų parengti konkretūs susitarimai, numatantys NATO nesiveržimą į rytus“.
J. Bidenas tuo metu atmetė kažkokias Rusijos nustatytas „raudonas linijas“. JAV prezidentas taip pat pažadėjo, kad padarys taip, kad Rusijai būtų „labai, labai sunku užpulti Ukrainą“.
Svarbiausios susitikimo gairės:
- J. Bidenas išvakarėse aptarė bendrą Ukrainos poziciją su šios šalies prezidentu V. Zelenskiu;
- J. Bidenas akcentavo bendrą Vakarų šalių politiką Rusijos agresijos atžvilgiu;
- V. Putinas tikisi NATO garantijų dėl „nesiplėtimo į rytus“;
- J. Bidenas atmetė jam primetamas „raudonąsias linijas“.
Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo teigimu, dviejų šalių lyderių bendravimas prasidės apie 18 val. Maskvos laiku (17 val. Lietuvos laiku) ir truks „gana ilgai“. Teigiama, kad bus išsamiai aptarti aktualūs šiai dienai klausimai. Konferencija nebus vieša, tikinama, kad abu lyderiai pasirodys žurnalistams pačioje jos pradžioje, o vėliau derybos bus tęsiamos be pašalinių akių.
Koordinuotas atsakas
Jungtinės Valstijos imsis griežtų ekonominių priemonių prieš Rusiją ir padidins savo karinį buvimą Rytų Europoje, jeigu Maskva įsiveržtų į Ukrainą, pirmadienį perspėjo Baltieji rūmai, artėjant JAV ir Rusijos prezidentų Joe Bideno ir Vladimiro Putino deryboms.
Antradienį suplanuoto virtualaus susitikimo su V. Putinu išvakarėse J. Bidenas taip pat pasikalbėjo su Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės lyderiais. Po šio pokalbio lyderiai sakė, jog jų šalys pasiryžusios siekti, kad būtų gerbiamas Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas.
Vienas aukšto rango amerikiečių pareigūnas nurodė, kad JAV prezidentas ketina informuoti savo kolegą ukrainietį Volodymyrą Zelenskį apie savo diskusijų su V. Putinu detales.
J. Bideno ir Kremliaus šeimininko virtualus pokalbis rengiamas tokiu metu, kai Rusija šalia Ukrainos sienų yra sutelkusi dešimtis tūkstančių karių.
Minėtas pareigūnas pabrėžė, kad Baltieji rūmai nežino, ar V. Putinas priėmęs sprendimą įsiveržti į Ukrainą, ir negrasina tiesioginiu amerikiečių karinių pajėgų įsikišimu, jei tai įvyktų.
Tačiau J. Bidenas aiškiai pasakys V. Putinui, kad „bus tikrų, reikšmingų ir ilgalaikių išlaidų, jei (Rusija) nuspręstų eiti karinio eskalavimo keliu“, sakė pareigūnas, pageidavęs neskelbti savo pavardės.
„Mes daug konsultavomės su savo sąjungininkais ir manome, kad turime numatę kelią, kuris padarytų didelę žalą Rusijos ekonomikai, – pirmadienį kalbėjo Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki. – Galite vadinti tai grasinimu. Galite vadinti tai faktu. Galite vadinti tai pasiruošimu. Galite vadinti tai kaip norite.“
Be to, jeigu V. Putinas „įsiveržtų [į Ukrainą], gausėtų raginimų iš sąjungininkų [NATO] rytiniame sparne ir [būtų pateiktas] teigiamas Jungtinių Valstijų atsakas“, sakė minėtas pareigūnas.
Anot jo, Vašingtonas patenkintų prašymą perkelti „papildomų pajėgų, pajėgumų ir surengti pratybų, kad būtų užtikrintas mūsų sąjungininkų rytiniame sparne saugumą tokio pobūdžio agresijos Ukrainoje akivaizdoje“.
Koordinuotas atsakas
Baltieji rūmai po J. Bideno pokalbio su Europos lyderiais paskelbė pareiškimą, kuriame sakė, kad kad šalys „ragina Rusiją mažinti įtampą ir sutinka, kad diplomatija... yra vienintelis būdas išspręsti konfliktą Donbase“.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį pasikalbėjo telefonu ir suderino pozicijas prieš Jungtinių Valstijų ir Rusijos vadovų pokalbį vaizdo ryšiu.
Kijevo vertinimu, prie Ukrainos sienos, Maskvos kontroliuojamame Kryme ir separatistų užimtose teritorijose Rytų Ukrainoje Rusija yra sutelkusi apie 100 tūkst. karių.
Maskva neigia turinti ketinimų įsiveržti ir kaltina Vakarus provokacijomis, ypač karinėmis pratybomis Juodojoje jūroje, kurią laiko savo įtakos sfera.
Be to, V. Putinas nori pažado iš Vakarų, kad Ukraina netaps NATO nare.
Paklaustas, ar Jungtinės Valstijos yra pasirengusios siųsti karius į Ukrainą, jei Rusija ją atakuotų, minėtas amerikiečių pareigūnas sakė, kad Vašingtonas „nesiekia atsidurti tokioje situacijoje, kai mūsų atsakomųjų priemonių tikslas yra tiesioginis Amerikos karinės jėgos panaudojimas“.
Pareigūnas pridūrė, kad tokios kalbos „būtų skubotas žvanginimas ginklais, ir mes norėtume, kad tas bendravimas su rusais būtų privatus“.
Tuo metu Pentagonas sako, kad Rusijos kariuomenės telkimą šalia Ukrainos laiko rimta grėsme.
Gynybos sekretorius Lloydas Austinas „šį rytą pirmininkavo susitikimui su pagrindinių departamentų vadovais, įskaitant Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininką ir generolą (Todą) Woltersą iš EUCOM (JAV pajėgų Europoje štabo), kad aptartų padėtį Ukrainoje ir, žinoma, Vakarų Rusijoje“, pirmadienį sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby.
„Jis labai aktyviai ir atidžiai informuojamas aukšto rango karinių ir politikos lyderių departamente apie tai, ką mes ir toliau stebime“, – sakė J. Kirby.
Kremlius anksčiau pirmadienį pareiškė, kad Maskva nesitiki „proveržių“ iš V. Putino ir J. Bideno pokalbio.
„Nors mūsų dvišaliai santykiai tebėra labai liūdnos būklės, atgijimo visgi esama, kai kuriose srityse prasideda dialogas“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price'as savo ruožtu sakė, kad Vašingtonas vis dar mano, jog įmanoma įgyvendinti Minsko susitarimus, pasirašytus siekiant nutraukti nuo 2014 metų besitęsiančias ir per 13 tūkst. gyvybių jau pareikalavusias kovas Rytų Ukrainoje.
„Manome, kad yra galimybė... išspręsti šią problemą diplomatiniu keliu“, – sakė N. Price'as.
Tačiau jei Rusija nepademonstruos esanti tuo suinteresuota, kalbėjo jis, JAV yra pasirengusios taikyti „didelio poveikio ekonomines priemones, kurių anksčiau nenaudojome“.
