Kalbėdamas apie bendrovės praėjusio ketvirčio pelną, „TSMC“ vadovas C. C. Wei užsiminė, kad įmonė bendradarbiauja su klientais ir partneriais Europoje, kad „įvertintų galimybę čia įkurti gamyklą.“ Pasak C. C. Wei, ši gamykla daugiausia dėmesio skirtų automobilių pramonės technologijoms, o pačios statybos priklausytų nuo „klientų paklausos ir vyriausybės paramos kiekio.“
Dar gruodžio mėnesį pasirodė pranešimų, kad bendrovė tęsia derybas dėl cecho įkūrimo Drezdene, kuriame būtų gaminamos daugiausia 22 ir 28 nanometrų lustų technologijos automobilių pramonei.
Taivanas patiria spaudimą diversifikuoti savo labai paklausių ir pažangių mikroschemų gamybos pajėgumus, nes daugėja baimių dėl vis karingesnės Pekino retorikos. Taivanas pagamina 90 proc. pažangiausių pasaulio mikroschemų, teigia Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellas.
„TSMC“ savo gamybos pajėgumus už Taivano ribų didina jau kurį laiką – įmonė įsipareigojo investuoti į Japoniją ir JAV Arizonos valstiją. Susitikimo metu C. C. Wei paminėjo, kad bendrovė taip pat galvoja apie antrą gamyklą Japonijoje.
Europos Sąjungos vadovai jau seniai gundo puslaidininkių pramonės „didįjį trejetą“ (Intel“, „Samsung“ ir „TSMC“) Europoje įkurti taip vadinamus „megafabrikus“, kurie iki 2030 m. padidintų Europos dalį pasaulinėje lustų rinkoje iki 20 proc. (šiuo metu ji siekia 9 proc.). Iki šiol tik „Intel“ ryžosi įžengti į Europą. Bendrovė įsipareigojo Magdeburge, Vokietijoje, pastatyti 17 mlrd. eurų vertės gamyklą.
Tiesa, gruodį pasirodė pranešimų, kad „Intel“ pavėlino pirminę numatytą statybų baigties datą. Vėliau kompanija patvirtino, kad „daug kas pasikeitė“ nuo tada, kai ji sudarė šį susitarimą praeitų metų kovą. Pasauliniu mastu, puslaidininkių paklausta patiria didelį spaudimą, o kilus pasaulinei recesijai, situacija gali dar labiau pablogėti.
Vis dar neaišku ir tai, ar į automobilių pramonę orientuota „TSMC“ gamykla atitinka „pirmos tokios pasaulyje“ apibūdinimą, kuris yra viena iš Europos Komisijos keliamų sąlygų, reikalingų gauti paramą iš Europos Sąjungos valstybių.
Ką Vokietija gali duoti mainais?
Ne paslaptis, kad Taivanas nesiruošia padėti Europai didinti savo puslaidininkių gamybos pajėgumus tik už valstybinę paramą. Pavyzdžiui, Taivanas yra sudaręs ginklų tiekimo susitarimus su JAV, o Japonija savo gynybos planuose atsižvelgia į galimą konfliktą Taivano sąsiauryje. Tačiau Vokietijos politikai žada ne karinę, o moralinę paramą.
„Nėra jokių svarstymų siųsti ginklų į Taivaną. Tai nėra vienas iš klausimų“, – savo vizito Taipėjuje metu sakė Bundestago gynybos komiteto pirmininkė Marie-Agnes Strack-Zimmermann. Ji pridūrė, kad Taivano politikų ir žmonių siunčiama žinia nėra: „Prašau, Vokietija, atsiųsk mums ginklų“.
„Padėtis čia kitokia. Mūsų vaidmuo yra mažiau karinis. Tai ekonominis klausimas", – sakė M. A. Strack-Zimmermann.
Kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė šiuo metu ruošia naują strategiją Kinijos atžvilgiu, tačiau yra plačiai spėliojama, kad jos retorika bus kiek švelnesnė dėl verslo bendruomenės susirūpinimo.
Prieš metus Taivano nacionalinės plėtros ministras Kung Ming-hsinas, kuris taip pat yra ir „TSMC“ direktorių valdybos narys, „Politico“ žurnalistams sakė, kad Taivano lustų paklausa Europoje daugiausia kyla iš automobilių pramonės. Taivano prezidentė Tsai Ing-wen, praėjusių metų pabaigoje susitikusi su Europos įstatymų leidėjais, teigė, kad jos šalis norėtų pagilinti bendradarbiavimą su Europa puslaidininkių srityje.
Diplomatai tiki, kad jei Taivanui pavyks susitarti su Vokietija, tai gali pakeisti Berlyno į Pekiną orientuotą ilgalaikę Azijos politiką. „Be realių investicijų yra sunku įtikinti Vokietiją giliau pasižiūrėti į kylančias problemas“, – tikino anonimiškumo paprašęs Taipėjuje dirbantis Vakarų diplomatas.