Žurnale „Journal of Infection“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad oro temperatūra, aukštesnė nei 10°C, santykinė oro drėgmė ir ilgesnis šviesus paros metas (12-15 valandų) yra pagrindiniai salmonelių atvejų skaičiaus didėjimo veiksniai.
Salmonella bakterija yra viena iš pagrindinių apsinuodijimo maistu kaltininkių. Šios bakterijos gyvena gyvūnų ir žmonių žarnyne ir netinkamai apdorotame maiste.
„Tyrimas atskleidžia, kad orai vaidina svarbų vaidmenį salmonelių protrūkiuose, ir suteikia vertingą įrankį prognozuojant būsimą riziką ir pritaikant intervencines priemones, ypač atsižvelgiant į klimato kaitą“, – teigė pagrindinė tyrimo autorė Laura Gonzalez Villeta, Surėjaus universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkė.
Naudodamiesi Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos agentūros duomenimis, mokslininkai išanalizavo beveik 145 tūkst. patvirtintus salmonelių atvejus Anglijoje ir Velse (2000-2016 m.).
Jie nagrinėjo protrūkių laiką, susijusį su 14 su klimatu susijusių veiksnių, tirdami, kaip šios sąlygos paveikė praneštus atvejus.
Mokslininkų tyrimo modelis buvo patvirtintas naudojant Nyderlandų duomenis, o tai leidžia manyti, kad jis galėtų būti naudingas ir kitose dideles pajamas generuojančiose Europos šalyse.
„Modelis, kurį naudojome duomenims analizuoti, yra perspektyvus, nes rezultatai buvo pakartoti Anglijoje, Velse ir Nyderlanduose, o tai rodo, kad jį galima taikyti plačiau kitose Europos ir dideles pajamas gaunančiose šalyse“, – aiškino L. Villeta.
Ir pridūrė: „Būtų įdomu tai ištirti regionuose, pasižyminčiuose labai skirtingomis aplinkos, socialinėmis bei ekonominėmis savybėmis, pavyzdžiui, tropinėse šalyse.“
Oro veiksniai, darantys didžiausią įtaką salmonelių plitimui
Kitaip nei ankstesniuose tyrimuose, kuriuose buvo nagrinėjami tik atskiri oro veiksniai, pavyzdžiui, temperatūra ar kritulių kiekis, šiame tyrime naudotas sąlyginis sergamumo modelis, kuris atsižvelgia į tai, kaip įvairios oro sąlygos sąveikauja vienu metu.
Oro veiksniai, labiausiai susiję su salmonelių atvejų skaičiumi, yra šie: kylanti temperatūra, padidėjusi drėgmė, sumažėjęs kritulių kiekis ir ilgesnės dienos.
Oro slėgio, vėjo greičio, temperatūros amplitudės ir saulės spindulių trukmės pokyčiai turėjo mažai arba visai neturėjo įtakos būsimiems salmonelių atvejams.
Be to, tyrėjai pažymėjo, kad galimas salmonelių atvejų padidėjimas nepriklausė nuo geografinės padėties.
Tyrimas rodo, kad klimato kaita gali dar labiau padidinti salmonelių protrūkių riziką. Tačiau mokslininkai pažymi, kad reikia atlikti daugiau tyrimų skirtingose klimato zonose, pavyzdžiui, tropiniuose regionuose, kad būtų galima patvirtinti, kaip aplinkos veiksniai veikia bakterijas kitose pasaulio dalyse.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
