Lenkija jau seniai prašo JAV sukurti nuolatinio amerikiečių dalyvavimo karines bazes jų teritorijoje, tokiu būdu garantuojant gynybą nuo Rusijos agresijos. Tačiau, nepaisant Lenkijos prašymų, Vašingtonas kol kas laikosi lankstesnės politikos Rytų Europos gynybos klausimais, rašoma „Stratfor“ ataskaitoje.
Tiesa, JAV prezidentu tapus Donaldui Trumpui, situacija gali ir keistis. JAV ir Lenkija jau daugiau nei mestus vysto derybas dėl tokios sutarties sudarymo, kuri, anot lenkų atstovų, gali būti pasirašyta jau rugsėjo 1-ąją. Rusija demonstruoja, kad ir be „Vakarų provokacijų“, kaip dažnai Kremliuje yra vadinamas NATO pajėgų pasirodymas Rytų Europoje, yra nusiteikusi elgtis agresyvia. Nuolatiniai plataus masto mokymai (Zapad ir panašūs), puolimas Ukrainoje, Kaliningrado militarvizavimas vyko ir be Vakarų „pagalbos“. Kremlius neabejotinai reaguos ir į augantį JAV dalyvavimą Lenkijoje.
Valstybė šalia Rusijos vartų
Lenkija, kuri atsidūrė priešakinėse linijose Rusijai ir Vakarams auginant savo karinę galią Rytų ir Centrinėje Europoje, seniai bando susitarti su JAV dėl saugumo garantijų.
Nepaisant įstojimo į NATO aljansą 1999 metais, šioje šalyje iki šiol nėra dislokuota tokių nuolatinių karinių bazių, kurios yra tokiose šalyse kaip Vokietija ar Italija.
Dėl Rusijos karinės galios demonstravimo grėsmės Lenkija jaučiasi pažeidžiama. 2014-ųjų konfliktas Ukrainoje – kurio metu Rusija aneksavo Krymą ir išprovokavo karinį konfliktą Ukrainos rytuose – dar labiau sustiprino šias baimes. Nors Ukraina ir nėra NATO šalis, situacija kaimyninėje valstybėje jautriai paveikė lenkus, nes tai pademonstravo Rusijos pasirengimą imtis karinių priemonių prieš Vakarų interesus Rytų Europoje. Tai buvo aiškus perspėjimas dėl Varšuvos pažeidžiamumo prieš Maskvą.
Kita vertus, Ukrainos konfliktas taip pat suteikė Lenkijai galimybę sustiprinti savo pozicijas atsidūrus priešakinėse linijose Vakarų ir Rusijos priešpriešoje. Nuo tol Varšuvai – o taip pat Latvijai, Lietuvai ir Estijai – pavyko pasiekti stipresnio JAV ir NATO dalyvavimo regione: šių šalių teritorijose rotaciniu principu dislokuoti 4,5 tūkst. karių. Paskutiniais metais NATO pajėgos, atliekančios skydo nuo galimų Rusijos veiksmų vaidmenį, pradėjo dažniau ir gausiau organizuoti pratybas.
Lenkija ieško bendradarbiavimo su Vašingtonu galimybių
Nepaisant to, tokios priemonės netenkina Lenkijos, kuri siekia nuolatinės JAV karinės bazės savo teritorijoje. 2016-aisiais išrinkus Donaldą Trumpą Varšuvai atsirado nauja galimybė siekti šių tikslų. Pastaruosius trejus metus Lenkija pozicionavo save kaip pagrindinę JAV iniciatyvų NATO ir ES atžvilgiu sąjungininkę. D. Trumpas iškart pareikalavo, kad NATO šalys gynybai leistų mažiausiai 2 proc. savo BVP. Kol kas, be Lenkijos, Lietuvos ar Estijos šią užduotį vykdo vos kelios NATO valstybės.
Per pastaruosius metus Lenkija palaikė ir kitas Baltųjų rūmų iniciatyvas, tokias kaip sankcijos Iranui, amerikiečių gamtinių dujų užsakymų apimčių didinimas, „Nord Stream 2“ dujotekio projekto sankcijos, svarstomos galimybės drausti „Huawei“ įsitvirtinti Lenkijoje kaip 5G ryšio infrastruktūros tiekėjams, o taip pat karinės įrangos pirkimas iš JAV, įskaitant ir amerikietiškus naikintuvus.
Susitikimo su D. Trumpu metu Lenkijos prezidentas A. Duda pareiškė apie ryžtą sumokėti 2 mlrd. dolerių amerikiečių karinės bazės statyboms palei Vyslos upę, netoli rytinės Lenkijos sienos ir net pasiūlė pavadinti ją „Fort Trump“.
Nuo tol vyksta aktyvios derybos dėl amerikiečių karių dislokavimo Lenkijoje, tačiau JAV valdininkai kol kas siūlo kitokį bendradarbiavimo tarp dviejų valstybių formatą. Vietoje to, kad kurtų vieną didelę karinę bazę, Vašingtonas pageidauja paskirstyti amerikiečių kariu po jau egzistuojančias bazes.
Pagal šį planą Vašingtonas taip pat numatė pastatyti NATO ginklų sandėlį Povidze (tokį siūlymą buvo pateikusi dar Baracko Obamos administracija), o taip pat dislokuoti dar 1-1,5 tūkst. amerikiečių karių. Ir, nors tai yra gerokai kuklesnis siūlymas, lyginant su tuo, ko tikėjosi Lenkija (ji siūlė savo teritorijoje dislokuoti 15 tūkst. amerikiečių karių), tačiau tai vis tiek leis įvesti nuolatinį JAV kariuomenės buvimą šalyje.
Rusijos reakcija: išnaudojama Baltarusija
Nepriklausomai nuo to, ką konkrečiai pavyks sutarti Vašingtonui su Varšuva, bet kokia karinio amerikiečių dalyvavimo plėtra Lenkijoje – net jeigu ji bus nežymi – nulems Rusijos pozicijų stiprinimą, teigiama „Stratfor“ ataskaitoje. Viena iš galimų vietų, kur savo karinį potencialą gali stiprinti Kremlius, yra Baltarusija, kuri yra pagrindinė Rusijos partnerė gynybos srityje, o taip pat yra Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos narė. Rusija jau ilgai ieško galimybės įtvirtinti savo karinį dalyvavimą kaimyninėje Baltarusijoje, pirmiausiai – karinių oro pajėgų bazės pasienyje su Lenkija pavidalu. Tokiu būdu, Maskva amerikiečių nuolatinės bazės įrengimą Lenkijoje gali palaikyti pretekstu tam, kad „būtų priimtos atitinkamos priemonės“.
Kol kas, nepaisant stiprių Rusijos ir Baltarusijos ryšių gynybos srityje, Minskas kol kas daugiau ar mažiau priešinosi Rusijos karinės bazės atsiradimo jų teritorijoje idėjai. Tai aiškinama visų pirma Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos pozicija, kuris stengiasi sudaryti įvaizdį, kad išlaiko nepriklausomybę nuo stipraus rytų kaimyno. Nuo 2014-ųjų Euromaidano revoliucijos Baltarusija stengėsi pozicionuoti save kaip tarpininkę tarp Rusijos ir Vakarų, bandydama išvengti atsidūrimo Maskvos globalios strategijos pėstininkės vaidmenyje. Baltarusija tapo derybų dėl konflikto Ukrainoje vieta, kurių metu ir buvo pasirašyta Minsko susitarimo sutartis. Maža to, A. Lukašenka pasinaudojo šia proga sumažinti Vakarų spaudimą ir jam pačiam.
Pasikeitęs amerikiečių karių skaičius Lenkijoje gali pakeisti ir Baltarusijos strategiją. Amerikiečiai atsidurs prie pat Baltarusijos sienų, o tai gali būti įvertinta kaip grėsmė šiai šaliai. 2018-ųjų pabaigoje A. Lukašenka perspėjo Lenkiją, kad Baltarusijai ir Rusijai „teks atsakyti“ į lenkų siūlomą įrengti amerikiečių karinę bazę, pridūręs, kad šios dvi šalys bus priverstos „ką nors dislokuoti“, kad atsvertų Varšuvos ir Vašingtono planus.
Šiuo perspėjimu A. Lukašenka pademonstravo tai, kad šalys rimtai svarsto galimybę įkurti rusų bazę Baltarusijoje ir, kad Minskas savo saugumo interesus statys aukščiau besivystančių santykių su Vakarais.
Savaime suprantama, karinės oro bazės įkurdinimas – tai ne vienintelis būdas, kaip Rusija galėtų įtvirtinti savo karinę galią regione. Maskva, pavyzdžiui, gali šalyje dislokuoti savo naikintuvus ar priešraketinės gynybos sistemas. Rusija taip pat gali auginti savo karinį dalyvavimą ir kituose artimuose regionuose – įskaitant Kaliningradą, Krymą ir Ukrainos rytus – priklausomai nuo to, ką amerikiečiai dislokuos Lenkijoje.
