• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Remiantis 2024 m. vasario mėnesį atlikto tyrimo duomenimis, 90 proc. gyvūninių ir augalinių baltymų mėginių rasta mikroplastiko – mažyčių polimerų fragmentų, kurių dydis gali svyruoti nuo mažiau nei 5 milimetrų iki 1 mikrometro. Viskas, kas mažesnė nei 1 mikrometras, yra nanoplastikas, kuris turi būti matuojamas milijardinėmis metro dalimis.

Remiantis 2024 m. vasario mėnesį atlikto tyrimo duomenimis, 90 proc. gyvūninių ir augalinių baltymų mėginių rasta mikroplastiko – mažyčių polimerų fragmentų, kurių dydis gali svyruoti nuo mažiau nei 5 milimetrų iki 1 mikrometro. Viskas, kas mažesnė nei 1 mikrometras, yra nanoplastikas, kuris turi būti matuojamas milijardinėmis metro dalimis.

REKLAMA

Pasak 2021 m. tyrimo, net vegetarai negali nuo to pabėgti. Jei plastikas yra pakankamai mažas, vaisiai ir daržovės per savo šaknų sistemą gali sugerti mikroplastiką ir perduoti šias chemines daleles į augalų stiebus, lapus, sėklas ir vaisius, skelbia CNN.

Kurie maisto produktai turi daugiausiai plastiko?

Druska gali būti supakuota su plastiku. 2023 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad daugiausia mikroplastiko yra iš žemės išgaunamoje rupioje Himalajų rausvojoje druskoje, po jos seka juodoji druska ir jūros druska. Pasak 2022 m. tyrimo, cukrus taip pat yra svarbus šių mikropolimerų poveikio žmogui kelias.

REKLAMA
REKLAMA

Net arbatos maišeliai, kurių daugelis yra pagaminti iš plastiko, gali išskirti didžiulius kiekius plastiko. McGill universiteto Kvebeke, Kanadoje, mokslininkai nustatė, kad užvirus vieną plastikinį arbatos maišelį į vandenį išsiskiria apie 11,6 mlrd. mikroplastiko ir 3,1 mlrd. nanoplastiko dalelių.

REKLAMA

Ryžiuose jo taip pat randama. Kvynslando universiteto tyrimas parodė, kad suvalgydami 100 gramų (1/2 puodelio) ryžių žmonės suvartoja 3–4 miligramus plastiko, o greitai paruošiamų ryžių porcijoje šis skaičius išauga iki 13 miligramų. Tyrėjai teigia, kad plaudami ryžius galite iki 40 proc. sumažinti taršą plastiku. Tai taip pat padeda sumažinti arseno, kurio ryžiuose gali būti daug, kiekį.

Nepamirškime vandens buteliuose. 2024 m. kovo mėnesį atlikto tyrimo duomenimis, viename litre vandens, kuris atitinka du standartinio dydžio vandens buteliukus, buvo vidutiniškai 240 tūkst. plastiko dalelių iš septynių rūšių plastikų, įskaitant nanoplastikus.

REKLAMA
REKLAMA

Pavojus žmonių sveikatai

Nors mikroplastiko rasta žmogaus plaučiuose, motinos ir vaisiaus placentos audiniuose, motinos piene ir žmogaus kraujyje, iki šiol buvo atlikta labai mažai tyrimų, kaip šie polimerai veikia organizmo organus ir funkcijas.

2024 m. kovo mėnesį atlikto tyrimo metu nustatyta, kad žmonės, kurių kaklo arterijose buvo mikroplastiko ar nanoplastiko, per ateinančius trejus metus turėjo dvigubai didesnę tikimybę patirti širdies priepuolį, insultą ar mirti dėl bet kokios priežasties nei tie, kurių arterijose jų nebuvo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ekspertai teigia, kad nanoplastikas yra didžiausią susirūpinimą kelianti plastiko taršos rūšis žmonių sveikatai. Taip yra dėl to, kad šios mažytės dalelės gali įsiskverbti į atskiras pagrindinių organų ląsteles ir audinius, galimai sutrikdyti ląstelių procesus ir išskirti endokrininę sistemą ardančias chemines medžiagas, tokias kaip bisfenoliai, ftalatai, antipirenai, per- ir polifluorintos medžiagos (PFAS) ir net sunkieji metalai.

„Visos šios cheminės medžiagos naudojamos gaminant plastiką, todėl, jei plastikas patenka į mus, jis kartu su savimi atsineša ir šias chemines medžiagas, – interviu CNN sakė Sherri „Sam“ Mason, Penn State Behrend (Erie, Pensilvanijos valstija) tvarumo direktorė. – Kadangi kūno temperatūra yra aukštesnė nei išorinė, šios cheminės medžiagos migruoja iš plastiko ir patenka į mūsų organizmą“.

REKLAMA

„Tos cheminės medžiagos gali patekti į kepenis, inkstus, smegenis ir net peržengti placentos ribą ir atsidurti negimusiame vaike“, – sakė ji.

„Šiuo metu nėra mokslininkų sutarimo dėl galimo nano- ir mikroplastiko dalelių poveikio sveikatai. Todėl žiniasklaidos pranešimai, pagrįsti prielaidomis ir spėjimais, tik be reikalo gąsdina visuomenę“, – anksčiau CNN teigė Tarptautinės išpilstyto į butelius vandens pramonės asociacijos atstovas spaudai.

REKLAMA

Visų tipų baltymuose buvo mikroplastiko

Vasario mėnesio tyrime, kuris buvo paskelbtas žurnale „Environmental Research“, tyrėjai nagrinėjo daugiau nei tuziną dažniausiai vartojamų baltymų, įskaitant jautieną, keptas ir kitų rūšių krevetes, vištienos krūtinėlę ir kepsnelius, kiaulieną, jūros gėrybes, tofu ir kelias augalinės mėsos alternatyvas, pavyzdžiui, daržovinius kepsnelius, į maltą jautieną panašius augalinius trupinius ir augalinės kilmės žuvies pirštelius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Keptose krevetėse buvo aptikta daugiausia smulkių plastiko dalelių – vidutiniškai daugiau nei 300 mikroplastiko gabalėlių vienoje porcijoje. Daržoviniai kepsneliai užėmė antrą vietą, turėdami mažiau nei 100 dalelių vienoje porcijoje, po jų sekė vištienos kepsneliai, žuvies piršteliai, minimaliai apdorotos Baltųjų įlankų krevetės, šviežiai sužvejotos Key West rožinės krevetės ir augalinės kilmės žuvies piršteliai.

Mažiausiai užteršti baltymai buvo vištienos krūtinėlės, po jų sekė kiaulienos nugarinės išpjova ir tofu.

REKLAMA

Palyginę rezultatus su vartotojų vartojimo duomenimis, mokslininkai apskaičiavo, kad vidutinis mikroplastiko poveikis suaugusiems amerikiečiams gali svyruoti nuo 11 tūkst. iki 29 tūkst. dalelių per metus, o didžiausias apskaičiuotas poveikis gali siekti 3,8 mln. mikroplastiko dalelių per metus.

Vaisiuose ir daržovėse aptikta daug plastiko

Vandenynuose gausu plastiko, o keliuose tyrimuose užfiksuota, kaip jo patenka į mūsų valgomas jūros gėrybes. Tačiau mažiau tyrimų buvo atlikta su daržovėmis ir sausumos gyvūnų, pavyzdžiui, galvijų ir kiaulių, baltymais, kaip teigiama 2020 m. rugpjūčio mėnesį atliktame tyrime.

REKLAMA

Žurnale „Environmental Science“ paskelbtame tyrime įvairiuose vaisiuose ir daržovėse rasta nuo 52 050 iki 233 tūkst. mažesnių nei 10 mikrometrų plastiko.

Labiausiai užteršti vaisiai ir daržovės buvo atitinkamai obuoliai ir morkos, kurių viename grame buvo daugiau nei 100 tūkst. mikroplastiko dalelių. Mažiausios dalelės rastos morkose, o didžiausi plastiko gabalėliai – salotose, kurios taip pat buvo ir mažiausiai užteršta daržovė.

Plastiko yra visur

Neseniai atliktos analizės duomenimis, šiandien pasaulyje yra stulbinantis plastiko kiekis – 16 tūkst. plastiko cheminių medžiagų, iš kurių bent 4,2 tūkst. laikomos „labai pavojingomis“ žmonių sveikatai ir aplinkai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kai šios cheminės medžiagos aplinkoje suyra, jos gali virsti mikroplastiku, o vėliau – nanoplastiku – dalelėmis, kurios yra tokios mažos, kad mokslas dešimtmečius stengėsi jas įžvelgti. Neseniai atliktame tyrime, kuriame panaudota visiškai nauja technologija, nustatyta, kad trijų populiarių prekės ženklų Jungtinėse Valstijose parduodamame vandenyje yra nuo 110 tūkst. iki 370 tūkst. nanoplastiko viename litre, jei ne daugiau.

Ankstesniuose tyrimuose, atliktuose naudojant senesnes technologijas, buvo nustatyta tik apie 300 nanoplastikų išpilstytame vandenyje ir daugiau mikroplastikų.

REKLAMA

Plastiko mažinimo būdai

Pasak ekspertų, kol mokslas sužinos daugiau apie mūsų vartojamą plastiką, žmonės gali imtis tam tikrų veiksmų, kad sumažintų jo poveikį.

  • Stenkitės nevalgyti nieko, kas buvo laikoma plastikinėje taroje. Ieškokite maisto, laikomo stiklinėje, emaliuotoje taroje ar folijoje.
  • Dėvėkite iš natūralių audinių pasiūtus drabužius ir pirkite iš natūralių medžiagų pagamintus plataus vartojimo produktus.
  • Nešildykite maisto mikrobangų krosnelėje plastikinėje pakuotėje. Vietoj to maistą šildykite ant viryklės arba mikrobangų krosnelėje stikliniame inde.
  • Jei galite, valgykite kuo daugiau šviežio maisto ir ribokite apdorotų ir itin apdorotų maisto produktų, supakuotų į plastiką, pirkimą.

REKLAMA

Sherri „Sam“ Mason sakė, kad buteliuose išpilstytame vandenyje nustatytas užterštumo lygis sustiprina seniai žinomą ekspertų patarimą gerti vandentiekio vandenį iš stiklinės ar nerūdijančio plieno taros, kad sumažėtų jo poveikis. Ji pridūrė, kad šis patarimas taikomas ir kitiems maisto produktams bei gėrimams, supakuotiems į plastikines pakuotes.

„Žmonės nemano, kad plastikas neyra, bet jis yra, – sakė ji. – Beveik taip pat, kaip mes nuolat atsikratome odos ląstelių, taip ir plastikas nuolat atsikrato mažų gabalėlių, kurie nutrūksta, pavyzdžiui, kai atidarote parduotuvėje pirktų salotų plastikinį indelį arba sūrį, kuris supakuotas į plastikinę pakuotę“.

ko cia mums apkraunate tomis ziniomis geriau dirbkite kad nereiketu to plastiko naudoti ,o dabar patys tik pleciates i plastika viska vyniojate ,o zmogui uz nieka dedate baudas
patys prie to privedete
patys prie to privedete
Kam dabar tusciai kalbeti, nes kazkas sumane milijardus susikrauti, pakeiciant stikline tara i plastikine. Tai kam dabar cia burna ausinti.
Nežinau, kaip kitų, bet mano organizmas plastiko nevirškina, sumaišo su šūdu ir nx išmeta.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų