Su Rusija besiribojanti Estija po Maskvos invazijos į Ukrainą padidino išlaidas gynybai, kaip ir jos Baltijos kaimynės Latvija ir Lietuva.
Penktadienį pasirašyto susitarimo vertė – daugiau kaip 200 mln. JAV dolerių (189,8 mln. eurų). Tai didžiausias šios Baltijos šalies ginkluotės pirkimo projektas.
Nenurodoma, kiek sistemų Estija įsigis.
Į susitarimą įeina susijusi įranga, pavyzdžiui, šaudmenys ir raketos, taip pat mokymai.
Estija taip pat „įsigis šaudmenų, ryšių sprendimų, taip pat mokymo, logistikos ir gyvavimo ciklo sprendimų“, sakė Estijos gynybos investicijų centro pirkimų skyriaus ginkluotės kategorijos vadovas Ramilas Lippas.
Į paketą įtrauktos raketos HIMARS, kurių veikimo nuotolis siekia 70–300 km, teigiama Estijos gynybos investicijų centro pranešime. Tikimasi, kad JAV gamintojas „Lockheed Martin Corp.“ pirmąsias sistemas pristatys 2024 metais.
„Raketų paleidimo įrenginiai HIMARS yra naujas svarbus žingsnis plėtojant Estijos gynybinius pajėgumus“, – sakė Estijos gynybos pajėgų pajėgumų plėtojimo departamento vadovas pulkininkas leitenantas Kaarelas Maesalu.
„Tai leidžia daryti lemiamą įtaką priešui dar prieš jam susiduriant su mūsų pėstininkų daliniais“, – pridūrė jis.
Lapkritį Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas leido už preliminarią 495 mln. dolerių (apie 470 mln. eurų) sumą Lietuvai įsigyti aštuonias raketinės artilerijos HIMARS sistemas su raketomis.
Baltijos šalių pareigūnai yra skelbę ir apie Latvijos ketinimus įsigyti HIMARS sistemas.
JAV šiomis sistemomis yra parėmusi Rusijos invazijai besipriešinančią Ukrainą. Jos plačiai vertinamos kaip viena iš veiksmingiausių priemonių Ukrainos arsenale.
