„Be JAV pagalbos padėtis Ukrainoje būtų labai sudėtinga“, – pareiškė jis per spaudos konferenciją Vašingtone prieš susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu ir paragino Kongresą veikti „labai greitai“.
Jungtinės Valstijos yra didžiausia Kyjivo karinė rėmėja, o Vokietija šiuo požiūriu yra antra. J. Bideno ir O. Scholzo susitikimas įvyks praėjus beveik dvejiems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Vašingtonas ir Berlynas kartu su kitomis sostinėmis Kyjivui nusiuntė daugybę ginklų ir kitokios paramos. Tačiau karas įstrigo ir vis dažniau kyla abejonių dėl tolesnės Ukrainos rėmėjų Vakaruose pagalbos. Toks neryžtingumas yra naudingas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Ketvirtadienį prieš išvykdamas į Vašingtoną O. Scholzas paragino Europos Sąjungą ir JAV dėti daugiau pastangų teikiant pagalbą ukrainiečiams.
Ukrainos sąjungininkės turi „pasiųsti labai aiškų signalą Rusijos prezidentui, kad jis negali tikėtis, jog mūsų parama mažės“, sakė jis ir pridūrė, jog reikia parodyti Kremliui, kad Vakarų parama truks pakankamai ilgai ir bus pakankamai didelė.
Pasipriešinimas Jungtinėse Valstijose
Baltųjų rūmų prašymas skirti Kyjivui naują apie 60 mlrd. JAV dolerių (55,7 mlrd. eurų) vertės karinę pagalbą kol kas sunkiai skinasi kelią JAV.
Ketvirtadienį, kai įstatymų leidėjai balsavo už įstatymo projekto svarstymą, paketas įveikė pirmąją kliūtį, tačiau respublikonų kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo dešiniojo sparno sąjungininkų pasipriešinimas reiškia, kad galutinis priėmimas dar toli gražu nėra užtikrintas.
Priešingai yra Europoje – ES lyderiai praėjusią savaitę susitarė dėl 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai, įveikę kelis mėnesius trukusį Vengrijos premjero Viktoro Orbano pasipriešinimą.
O. Scholzas išreiškė viltį, kad tai gali padėti J. Bidenui prastumti paketą Jungtinėse Valstijose.
Prieš kelionę leidinyje „The Wall Street Journal“ paskelbtame straipsnyje jis perspėjo, kad Rusijos pergalė Ukrainoje dramatiškai pakeistų Europos veidą ir suduotų skaudų smūgį liberaliai pasaulio tvarkai.
