Vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų taip pat bus didėjanti įtampa Viduriniuose Rytuose, kur tęsiasi Izraelio karas su palestiniečių islamistų judėjimu „Hamas“. Situaciją paaštrino ir Jemeno sukilėlių husių atakos prieš laivus Raudonojoje jūroje bei kelių amerikiečių karių žūtys, po kurių Vašingtonas pradėjo smūgius su Iranu susijusių grupuočių taikiniams.
Jungtinės Valstijos yra didžiausia Kyjivo karinė rėmėja, o Vokietija šiuo požiūriu yra antra. J. Bideno ir O. Scholzo susitikimas įvyks praėjus beveik dvejiems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Vašingtonas ir Berlynas kartu su kitomis sostinėmis Kyjivui nusiuntė daugybę ginklų ir kitokios paramos. Tačiau karas įstrigo ir vis dažniau kyla abejonių dėl tolesnės Ukrainos rėmėjų Vakaruose pagalbos. Toks neryžtingumas yra naudingas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Ketvirtadienį prieš išvykdamas į Vašingtoną O. Scholzas paragino Europos Sąjungą ir JAV dėti daugiau pastangų teikiant pagalbą ukrainiečiams.
Ukrainos sąjungininkės turi „pasiųsti labai aiškų signalą Rusijos prezidentui, kad jis negali tikėtis, jog mūsų parama mažės“, sakė jis ir pridūrė, jog reikia parodyti Kremliui, kad Vakarų parama truks pakankamai ilgai ir bus pakankamai didelė.
Pasipriešinimas Jungtinėse Valstijose
Baltųjų rūmų prašymas skirti Kyjivui naują apie 60 mlrd. JAV dolerių (55,7 mlrd. eurų) vertės karinę pagalbą kol kas sunkiai skinasi kelią JAV.
Ketvirtadienį, kai įstatymų leidėjai balsavo už įstatymo projekto svarstymą, paketas įveikė pirmąją kliūtį, tačiau respublikonų kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo dešiniojo sparno sąjungininkų pasipriešinimas reiškia, kad galutinis priėmimas dar toli gražu nėra užtikrintas.
Priešingai yra Europoje – ES lyderiai praėjusią savaitę susitarė dėl 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai, įveikę kelis mėnesius trukusį Vengrijos premjero Viktoro Orbano pasipriešinimą.
O. Scholzas išreiškė viltį, kad tai gali padėti J. Bidenui prastumti paketą Jungtinėse Valstijose.
Prieš kelionę leidinyje „The Wall Street Journal“ paskelbtame straipsnyje jis perspėjo, kad Rusijos pergalė Ukrainoje dramatiškai pakeistų Europos veidą ir suduotų skaudų smūgį liberaliai pasaulio tvarkai.
Ketvirtadienį atvykęs į Vašingtoną O. Scholzas turėjo vakarieniauti su Kongreso nariais, nors anksčiau šią savaitę vienas aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnas tvirtino, kad jam nebus daromas spaudimas perduoti kokią nors konkrečią žinią.
Nors vaizdas Europoje Kyjivui teikia daugiau vilčių, ir čia yra nuovargio nuo karo požymių.
Praėjusią savaitę ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pripažino, kad blokas Ukrainai suteiks tik kiek daugiau nei pusę iš milijono artilerijos sviedinių, kuriuos buvo pažadėjęs atsiųsti iki kovo.
Įtampa Viduriniuose Rytuose
Tokios šalys kaip Prancūzija, Italija ir Ispanija kaltinamos, kad nesiima reikiamų priemonių, o pati Vokietija sulaukė kritikos dėl atsisakymo suteikti Kyjivo pageidaujamas ilgojo nuotolio raketas.
Penktadienio derybose taip pat bus kalbama apie Vidurinius Rytus, nesiliaujant jau keturis mėnesius Izraelio vykdomam puolimui Gazos Ruože.
Įtampą regione padidino sausio pabaigoje Jordanijoje įvykdyta ataka, kai žuvo trys amerikiečių kariai. Tai pirmosios JAV karių žūtys nuo spalio 7-osios, kai prasidėjo Izraelio ir „Hamas“ karas.
J. Bidenas apkaltino su Teheranu susijusias grupuotes ir amerikiečiai smogė Irano remiamoms pajėgoms Sirijoje ir Irake.
Šią savaitę JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas su dar vienu vizitu atvyko į regioną, tačiau nepasiekė, kad kovos veiksmai būtų sustabdyti.
Vokietija tvirtai palaiko Izraelį ir jo teisę į savigyną, tačiau taip pat ne kartą perspėjo dėl platesnio regioninio konflikto pavojaus ir vis dažniau ragina suteikti daugiau humanitarinės pagalbos karo niokojamam Gazos Ruožui.
