Ekspertų teigimu, didelių pokyčių Rusijos parlamento veikloje tikėtis nėra pagrindo. Rinkimuose „nugalėjo“ iš esmės ta pati politinė konjunktūra, kuri valdo šalį jau kelis dešimtmečius. Asmenys, kurie patenka į Dūmą, patys neturi esminės įtakos šalies valdyme.
„<...> Nes tai nėra parlamentas, jame nepriimami įstatymas. Įstatymai yra priimami prezidento ir jo komandos, o Dūma paprasčiausiai paklūsta“, – „Current Times“ pasakojo rusų politologas Leonidas Gozmanas.
Jo teigimu, svarbiausias klausimas – ar Dūmoje pavyks rasti bent du ar tris „drąsius žmones, kurie galės kažkiek prieštarauti ir patiekti kažkokią kitokią nuomonę, kitokią poziciją, griauti tą vieningą požiūrį“.
Nesumažino įtampos Rusijoje
Eksperto teigimu, parlamento rinkimai turėtų turėti du tikslus: valdžios institucijos formavimo ir tam tikrą visuomenės įtampos mažinimą.
„Valdžios instituciją pas mus formuoja prezidento administracija – šia prasme tai neturi jokio ryšio su rinkimais. O tam tikras visuomenės įtampos mažinimas: „Pala, žmonės, buvote nepatenkinti? Nepatenkinti. Štai jums davė progą pasisakyti“, – man rodosi, kad nieko panašaus pas mus neįvyko. Aš manau, kad greičiau opozicinė visuomenės dalis, o ji nuolat auga, bus dar labiau nepatenkinta, dar labiau įtūžusi, negu buvo iki tol“, – aiškino jis.
Politologo teigimu, istorijoje buvo ne vienas pavyzdys, ir toje pačioje Rusijoje, ir kitose šalyse, – kuomet taip įžūliai manipuliuojant būdavo suformuojama tai, kas vadinama „parlamentu“. Tačiau subyrant sistemai tokia valdžios sistema pasirodydavo esanti itin silpnai besilaikanti.
„Vėliau, kuomet kažkas nutikdavo, niekas apie tuos parlamentus ir neprisimindavo. Kuomet XX a. 8-9 dešimtmečiais pradėjo viskas byrėti Sovietų Sąjungoje, tai niekas kažkodėl neprisiminė: „Žmonės, juk mes turime Aukščiausiąją tarybą. Tegul Aukščiausioji taryba aptaria, nusprendžia. Mes juk už ją balsavome“. Visi suprasdavo, kad jokios Aukščiausiosios tarybos išvis nėra. Taip ne tik pas mus buvo. Tas pats ir Portugalijoje, kuomet ten vyko Gvazdikų revoliucija – ten taip pat veikė išrinktas parlamentas, tačiau apie jį niekas neužsiminė. Tas pats ir čia dabar“, – aiškino L. Gozmanas.
Tai, kas įvyko dabar – falsifikacija ir panašūs dalykai – nemažina įtampos visuomenėje, o didina ją, ne atitolina pabaigą, o priartina, įsitikinęs ekspertas.
„Iš 450 parlamentarų Putiną išduos 460“
Dalis ekspertų Rusijoje mano, kad 2021-ųjų rinkimai į parlamentą yra pasiruošimas 2024-iesiems (tuomet baigsis eilinė V. Putino prezidentavimo kadencija, – red. past.) ir V. Putinui yra būtina užsitikrinti daugumą parlamente. Tačiau L. Gozmano teigimu, Kremliui sunkiai sekasi užtikrinti sau ramią ateitį.
„Aišku, išsprendė. Tai ir taip buvo aišku, kad išspręs (daugumos užsitikrinimo problemą, – red. past.). Kita vertus, reikia suprasti tai, kad žmonės, kurie dabar patenka į Valstybės Dūmą, didžiąja dalimi yra absoliučiai niekingi ir nesąžiningi. Ir jeigu kažkas suspurdės, tai jie nerodys savo lojalumo prezidentui. Putino aplinkoje yra 10-30 žmonių, kurie jam nuoširdžiai asmeniškai ištikimi ir kurie už jį stovės. Tačiau tai, kad iš 450 Valstybės Dūmos deputatų jį išduos 460, tai, man atrodo, yra akivaizdu", – dėstė L. Gozmanas.
Abejotinos vertės pergalė
Rusijos valdžia gali ir toliau naudotis Valstybės Dūma kaip instrumentu pasiekti savo tikslų. Tačiau tam, kad užsitikrintų valdžią Kremliui tenka veikti vis grubiau negu anksčiau ir tai turėtų būti pavojaus signalu V. Putinui, rašoma šveicarų „Neue Zurcher Zeitung“.
Nepaisant savo akivaizdžios kontrolės šalyje V. Putino režimas prieš kiekvienus rinkimus demonstruoja nepasitikėjimą. Jam tenka balansuoti ant trapios ribos, juk būtina išburti iš kažkur taip reikiamą daugumą, tačiau tuo pat metu ir kyla pavojus perlenkti lazdą kuriant žmonių pasitikėjimo iliuziją.
Prieš rinkimus Kremlius pasimokė iš kitų posovietinių respublikų ir „išsivalė sau lauką“, baiminantis neramumų ir žmonių gatvės. Rinkimai Rusijoje – tai ne demokratijos šventė, o labiau spec. tarnybų operacija, susieta su noru pasiekti užsibrėžtą tikslą, o tuomet ir vėl panardinanti šalį į snaudimo režimą, rašoma „Neue Zurcher Zeitung“.
V. Putinas rinkimuose užsitikrino daugumą parlamente, tačiau visuomenės rodomas palaikymas „Vieningajai Rusijai“ vis mažėja, nepaisant visų manipuliacijų išlaikyti turimus rezultatus darosi vis sunkiau.
Maža to, V. Putino režimui nepavyko įgyvendinti ir kito tikslo – įtvirtinti šių rinkimų pagalba savo legitimumo. Toks rezultatas galimai ir parodo, kad politiniame plane Kremlius viską laiko sugniaužęs savo rankose. Todėl pavogta pergalė rinkimuose turi ribotą vertę. Ji pagrįsta ne įtikinančia rinkimų programa, o iš esmės manipuliacijomis, gąsdinimu ir didžiosios dalies visuomenės apatiškumu.
Ateityje tai nieko gero nežada. Rusija pavirto į atvirą diktatūrą. Stagnuojant valstybei tokie veiksmai, kaip kitaip manančių įkalinimas ir vis griežtėsianti interneto kontrolė Kinijos pavyzdžiu faktiškai neišvengiamai įgaus didesnę reikšmę.
