Ekspertų teigimu, tai gali būti požymis, kad byrant pasitikėjimo reitingams ir augant visuomenės nepasitenkinimui valdžia, Kremlius buvo priverstas nusileisti netikėtai aršiai savo interesus gynusiems Jekaterinburgo gyventojams.
Kas nutiko Jekaterinburge?
Žymiausias pastarojo mėnesio politinis įvykis Rusijoje – aršūs gyventojų protestai prieš šventyklos šventajai Jekaterinai statybas Jekaterinburge, prasidėję gegužės 13-ąją. Tūkstančiai gyventojų rinkosi į taikius protestus, kurių metu buvo reikalaujama palikti vieną gražiausių miesto parkų visuomeninėms reikmėms.
Bažnyčios atstovai tvirtino, kad miesto tikinčiųjų pageidavimu parke turėtų būti atstatyta praėjusiame amžiuje nugriauta bažnyčia. Kritikai pažymėjo, kad senoji bažnyčia stovėjo visai kitoje miesto vietoje, o greta naujai statomos stovi dar bent trys cerkvės.
Vėliau vietos žiniasklaida išsiaiškino, kad cerkvės statybas finansuoja vietos oligarchai Igoris Altuškinas ir Andrejus Kozicynas, kuriems parke yra numatyta vieta statyti gyvenamųjų namų kompleksą.
Protestų metu Bažnyčios ir verslo atstovai pasinaudojo „tituškų“ (vietinių stačiatikių-sportininkų smogikai) paslaugomis, kurie pirmąjį protesto vakarą išvaikė protesto akcijos dalyvius. Antrąjį vakarą tituškas pakeitė iš kitų regionų suvaryti Rosgvardijos kariai, o protestuojančiųjų skaičius augo geometrine progresija. Įvyko susirėmimai, sulaikytos kelios dešimtys protestuojančiųjų. Miesto administracija laikėsi savo „vsio zakonno“ (liet. viskas teisėta) linijos – tai yra, įprastos korupcinės valdžios politikos linijos ir atrodė, kad tai bus tik dar vienas nesėkmingas pavienių Rusijos gyventojų protestas.
Tačiau viskas pasikeitė po ketvirtąją protesto dieną nuskambėjusio V. Putino pareiškimo apie tai, kad „negalima meilės Bažnyčiai brukti per prievartą“. Didelis įvykis opoziciniam judėjimui Rusijoje yra jau vien tai, kad Kremliaus vadas apie problemą Jekaterinburge apskritai prabilo – „tautos vadas“ privengia kalbėti apie šalies vidaus problemas.
Jau kitą dieną pasikeitė ir Jekaterinburgo administracijos tonas. Statybos buvo sustabdytos, gegužės 21-ąją dingo ir anksčiau skubiai suręstos metalinės statybvietės tvoros. Maža to, Sverdlovsko srities gubernatorius Jevgenijus Kuivaševas netrukus prabilo ir apie anksčiau kategoriškai atmestą siūlymą perkelti cerkvės statybas į kitą vietą.
Galutinai cerkvės atsiradimo „probleminiame“ skvere klausimas subliuško po to, kai gegužės 22-ąją buvo paskelbti miesto gyventojų apklausos rezultatai.
Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro (VCIOM) atlikta apklausa parodė, kad dauguma gyventojų pasisakė prieš cerkvės statybas skvere prie Dramos teatro. 58 proc. apklaustųjų pasisakė už tai, kad cerkvė būtų statoma kitoje vietoje. 74 proc. teigė, kad buvo pasirinkta netinkama vieta ir tik 10 proc. apklaustųjų manė, kad vieta buvo pasirinkta gerai.
„Aš manau, kad VCIOM paviešinti duomenys duoda aiškų pagrindą atmesti skverą prie Dramos teatro iš galimų šventosios Jekaterinos cerkvės statybos vietų. Kreipsiuosi į Jekaterinburgo vadovą Aleksandrą Vysokinską su prašymu neįtraukti šios vietos prie kitų apklausos variantų. Mes praėjome šį konfliktą, jis išsemtas. Mums teks kartu surasti naują vietą cerkvei“, – netrukus po apklausos paskelbimo parašė Sverdlovsko srities gubernatorius J. Kuivaševas.
Tokia įvykių eiga Jekaterinburge itin nepatenkintas liko Rusijos stačiatikių bažnyčios Patriarchas Kirilas. Bažnyčios galva tvirtina, „su panašiais iššūkiais buvo susidurta ir prieš 100 metų, kuomet nugriaudėjo šūviai ir buvo pralietas caro šeimos kraujas“.
„Caro nužudymo šeima pradėjo rusų tautos genocidą“, – įsitikinęs šventikas. Jo manymu, „panašios istorinės klaidos neturėtų kartotis“.
Anot jo, šiandien tokius įvykius provokuoja „jėga, kuri bando išjudinti ir sugriauti visos rusų tautos vienybę“. Kremliaus statytinis taip pat pakartojo propagandinę klišę apie „būtinybę išlikti kartu“ ir „kovoti už šventą stačiatikybę“.
Bažnyčių statybos stabdomos visoje Rusijoje
Nepasitenkinimas Bažnyčios uzurpuojamomis viešosiomis erdvėmis kilo ne tik Jekaterinburge.
Gegužės 20-ąją Sankt Peterburgo Pietų Primorsko rajono parke vyko gyventojų protestas. Aktyvistų teigimu, ten yra suplanuotos cerkvės ir pagalbinių pastatų statybos. Nepadėjo jų įtikinti ir tai, kad atėję su gyventojais bendrauti Bažnyčios atstovai tikino, jog „už tvoros bus vykdomos teritorijos gerbūvio statybos – net vaikams žaidimų aikštelę pastatys“.
Prie statybvietės tvoros susirinkę žmonės susitarė, kad rinks parašus dėl visuomeninės erdvės saugojimo nuo užstatymo ne tik protesto akcijos metu. Aktyvistai numatė perduoti kolektyvinį gyventojų reikalavimą vietos administracijai.
Protesto akcijos dalyviai pažymi, kad šalia jau vykdomos kitos cerkvės statybos, o už kelių namų stovi dar viena. Vietos gyventojų teigimu, jeigu ko gyventojams ir trūksta, tai parkų, poliklinikų, vaikų darželių, policijos skyriaus ar metro stoties.
Krasnojarsko valdžia gegužės 15-ąją, kuomet Jekaterinburge buvo suimti dešimtys protesto akcijos dalyvių, suskubo pati nutraukti anksčiau suplanuotas cerkvės statybas skvere miesto centre. „Visų pirma, tai susiję su būtinybe išsaugoti šioje teritorijoje skverą ir žalios zonos išsaugojimu, ko nepavyktų padaryti statant šventyklą“, – cituojama miesto administracija BBC.
Gegužės 20-ąją šventosios Tatjanos koplyčios statybas miesto centre sustabdė Čeliabinsko administracija.
„Įvykių Jekaterinburge patirtis turi būti išmokta. Mes dabar esame pristabdę statybas. Mes ištirsime bendrą gyventojų nuomonę, ir vėliau bus priimtas galutinis sprendimas“, – taip savo sprendimą leidiniui „Komersant“ pagrindė miesto meras Vadimas Elistratovas.
Milijardinis namas patriarchui Kirilui
Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchas Kirilas tuo pat metu turi spręsti ir kitą nemalonų įvykį. Internetinis leidinys „The Bell“ antradienį atskleidė naujos jo rezidencijos statybas Puškino mieste šalia Sankt Peterburgo.
Statybų kaina – 2,8 mlrd. rublių (beveik 40 mln. eurų). Darbų pabaiga numatyta 2021-aisiais. Bendras numatytų statinių plotas – 3,5 tūkst. kvadratinių metrų. Kuriame bus įrengtas „išmanusis namas“, aptarnaujančio personalo ir ūkio pastatai.
Leidinio šaltinių teigimu, ši suma yra numatyta tik pastato ir aplinkos restauracijai. Baldus, santechniką, dekoratyvines detales užsakinės atskirai. Teigiama, kad tai gali sudaryti dar tokią pačią sumą, kiek kainuoja paties pastato pastatymas.
Pergalė ar gudrus valdžios ėjimas
Valstybės nekontroliuojamose Rusijos žiniasklaidoje buvo suskubta skelbti apie rusų pergalę prieš Bažnyčios ir Kremliaus vystomą politiką. Tačiau politologai ragina neskubėti su „taktinės pergalės“ išvadomis.
„Labai džiugu, kad taip įvyko. Kuivaševas pasielgė, be jokios abejonės gudriai. Tačiau šiandien dar negalima nusiraminti. Aš optimistas, tačiau svarstau įvairius variantus, – leidiniui „Newdaynews“ pasakojo aktyviai prieš cerkvės statybų priešininkus palaikęs vietos savivaldos deputatas Konstantinas Kiseliovas. – Gali būti ir taip, kad pateiks balsavimui skirtingas vietas, įskaitant ir skverą, ir tuo pačiu, paprasčiausiai ignoruos skvero gynėjų balsus. Pavyzdžiui, pasirodys, kad už statybas skvere pasisakys 20 proc. balsavusiųjų, o už likusias – tik po 5 proc. Aš manau, kad skverą apskritai derėtų pašalinti iš balsavimo“.
Autoritetingas „Bloomberg“ apžvalgininkas Leonidas Beršidskis atkreipė dėmesį, kad tokie įvykiai kaip Jekaterinburge rodo V. Putino norą pagerinti visuomenės nuomonę apie save.
Maskvos „Carnegie“ centro politologas Andrejus Kolesnikovas pažymėjo, kad „pilietinė visuomenė kyla Rusijoje, ir ji nebijo ginti savo teisių“.
Politologas Aleksandras Belousovas „Newdaynews“ teigė, kad gubernatoriaus sprendimas aptarti alternatyvias statybų vietas – geriausias šios situacijos sprendimas. „Po to, kai Putinas pareiškė, kad reikia priiminėti sprendimus atsižvelgiant į gyventojų nuomonę, tapo aišku, kad tai reikia įtvirtinti. Buvo du pasirinkimai. Blogasis – pravesti sociologinę apklausą su formuluote „Jūs už cerkvę skvere ar prieš?“ Ši formuluotė ir toliau skaldytų, joje būtų tik viena laimėjusi pusė. Variantas, kuomet yra parenkamos kelios vietos, o žmonės renkasi, leidžia išsisukti iš neigiamos situacijos, kuomet kažkas neišvengiamai pralaimi,“ – cituojamas A. Belousovas.
„Jekaterinburge susikirto dvi tendencijos. Pirmoji – tradicinė. Kalbama apie tai, kad režimo pagrindą sudaro principas, anot kurio vadovas yra visuomet teisus, o pavaldinys turi teisę tik sutikti su vadovo nuomone. Jeigu cerkvės statybų atveju valdžia ir toliau seks šiuo principu, tai protestuojantiems jie nenusileis. Pati režimo logika stumia juos į tradicinį sprendimą: protestą ignoruoti, statyti ten, kur buvo numatyta iš pradžių. Antroji tendencija yra susijusi su dabartine politine situacija – krenta reitingai, auga nepasitenkinimas ir taip toliau. Elgtis šiomis sąlygomis kaip buvo įprasta – kenkti sau. Sveikas protas rodo, kad tradicinis požiūris jau nebeveikia ir reikia ieškoti naujų. Vienas jų – nusileisti protesto akcijų dalyviams, tuo pačiu demonstruojant, kad valdžia girdi žmones ir gerbia jų nuomonę. Kuri iš šių tendencijų paims viršų – neaišku“, – „Newdaynews“ straipsnyje cituojamas politologas Abbasas Galjamovas.
Politologas Aleksandras Pirogovas pažymėjo, kad situacija su cerkvės statybomis tapo šoku valdžiai. „Niekas negalėjo ir įsivaizduoti, kad visą savaitę daugybė žmonių eis į gatves, protestuos, kels politinius reikalavimus, kad skandalas taps tarptautiniu. Ir baisiausiame košmare nesisapnavo. Atėjo prezidento reakcija – ir atsirado supratimas, kad reikia skubiai kažką su tuo daryti. Akivaizdu, kad Putinas yra labai nepatenkintas, kad vietos valdžia nepabandė suvaldyti situacijos, kad jam teko viską daryti pačiam, ir tai gerokai sugadino vietinės valdžios karmą – prezidentą pykdyti, kaip žinome, negalima, tai gali ir galvos netekti. Iš čia ir operatyvus, ir skubotumas, ir bandymai ieškoti alternatyvių sprendimų. Visi supranta, kad nuo to priklauso mero, gubernatoriaus karjeros, ir visos srities politinė santvarka“, – pažymėjo jis.
Pasak politologo, situacija galėjo išsivystyti itin nepalankiai valdžiai. Protesto akcijos dalyviai galėjo perkelti protestus iš skvero į gatves, jų skaičius ir taip augo eksponentine tvarka, ir reikalavimai taptų kuo toliau, tuo labiau politiniai.
Šaudymas į protestuojančią minią
Naujienų apie protestus Jekaterinburge kontekste opozicijos lyderio A. Navalno štabas išplatino vaizdo įrašą, kuriame neįvardintas spec. pajėgų karys atskleidė apie valdžios susidomėjimą dėl karių pasirengimo atidengti ugnį į protestuojančių žmonių minią. Tai gali rodyti, kad Kremlius daro taktinį ėjimą dėl cerkvių statybų, siekiant pasigerinti visuomenės palankumo reitingus. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje požiūris į opozicinės politikos augimą ir gyventojų protestus nesikeičia – bus taikomos lygšiolinės griežto išvaikymo priemonės.
Anoniminis Rusijos specialiųjų pajėgų karys Navalno savanoriams papasakojo, kad Rusijos Gynybos ministerija šių metų sausį atliko atvirą apklausą, kurioje buvo siekiamos nustatyti karių politinės pažiūros ir jų pasirengimas šaudyti į protestuojančius Rusijos piliečius.
„2019-ųjų pradžioje pas mus atvažiavo žmonės iš Maskvos, atvežė lapus su apklausomis. Mus visus suvarė ir privaloma tvarka liepė pildyti. Anketos duomenys nebuvo anoniminiai. Jie bandė išsiaiškinti mūsų politinius įsitikinimus, požiūrius, kokius opozicinius politikus mes palaikome. Pats nemaloniausias klausimas, kuris ten buvo – jeigu prasidėtų kažkokie judėjimai ir mitingai, ar mes galėsime, jeigu bus įsakyta, panaudoti ginklą prieš protestuojančius. Visi, su kuriais aš kalbėjau, sakė man, kad to anksčiau dar nėra buvę. Tai daugelį šokiravo“, – vaizdo įraše pasakoja neįvardintas pareigūnas.
A. Navalno štabo pranešime teigiama, kad spec. padalinio karys kreipėsi į Tiumenės skyrių gegužės pradžioje, dar prieš įvykius Jekaterinburge. Jų teigimu, vyras jiems parodė savo dokumentus, tačiau dėl suprantamų priežasčių, atskleisti jo tapatybės negali. Tiesa, dar po savaitės jaunas vyras jau nebesidengdamas veido pasirodė propagandinės žiniasklaidos priemonės vaizdo įraše, „atsižegnojo“ savo žodžių ir apkaltino opozicijos atstovus neteisingai interpretavus jo žodžius.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg
)
