„Jei į duomenų bazę įvedame visą informaciją apie, pavyzdžiui, Jugoslavijoje veikusios [NATO pajėgų grupės] veiksmus – kada, koks laivų skaičius, kiek nešėjų, lėktuvų, raketų, kokiu laiku – ji tarsi žadintuvas suskamba ir sako: „Žinote, tam tikrame pasaulio regione padėtis yra labai panaši... todėl yra didelė tikimybė, kad tame pasaulio kampelyje klostosi tai, kas įvyko Jugoslavijoje“, – sakė ministras, kurį pirmadienį citavo televizijos „Zvezda“ tinklalapis.
S. Šoigu pabrėžė, kad sistema ne tik numato konfliktus, bet ir siūlo galimą atsaką.
„Sudaromas modelis, kuris ne tik apibrėžia tokius „karštuosius taškus“, bet ir sukuria reagavimo mechanizmą, atsižvelgdama į anksčiau padarytas klaidas, kad dabar būtų galima jų išvengti“, – teigė ministras.
S. Šoigu taip pat pareiškė, kad šalies Gynybos ministerija turi technines galimybes tokiai informacijai kaupti ir sisteminti.
