Šimtai nuteistųjų, užverbuotų į Jevgenijaus Prigožino privačios karinės bendrovės „Wagner“ gretas, žuvo arba buvo sunkiai sužeisti Ukrainoje, kur samdiniams buvo pavesta vykdyti pačias sunkiausias užduotis.
Tačiau praėjusį mėnesį paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip kelios dešimtys buvusių nuteistųjų – tarp kurių žudikai, narkotikų prekeiviai ir smurtautojai – grįžta į savo gimtuosius miestus Rusijos šiaurėje, tariamai užsitarnavę malonę po šešių mėnesių „Wagner“ gretose Ukrainoje, rašo „The Guardian“.
A. Salminą pažįstantys asmenys teigia bijantys vėl susidurti su šiuo žmogumi, kuris kadaise terorizavo jų gimtąjį miestą, o dabar galimai yra neliečiamas dėl jo ryšių su J. Prigožinu, vienu žymiausių Rusijos verslininkų.
„Prieš kelias savaites vėl pamatėme jį mieste, – „The Guardian“ sakė vienas vietinis gyventojas, daug metų pažįstantis A. Salminą. – Tai – pavojingas žmogus. Visi žinome, ką jis padarė savo draugui. Liepiau savo vaikams artimiausiomis dienomis nelakstyti vieniems. Čia reikia prisiminti ne tik tai, ką jis padarė savo draugui: jis vogė iš žmonių, daug mušdavosi ir priekabiavo prie merginų. Jis daug gėrė, vartojo narkotikus ir smurtavo“.
„Mes nenorime, kad tokie žmonės grįžtų į Pikalevą, – sakė asmuo, kuris, baimindamasis atpildo, paprašė neviešinti jo tapatybės. – Koks jis dar herojus?“
A. Salminas į „Wagner“ gretas stojo, atlikdamas bausmę už vagystę. Tačiau 2011 m. jis buvo nuteistas už žmogžudystę. Teismo byloje teigiama, kad A. Salminas kartu su draugu žvejojo vietiniame karjere, kai tarp girtų vyrų kilo konfliktas. Tada A. Salminas griebė akmenį ir du kartus trenkė draugui į galvą. Kadangi vyras toliau priešinosi, A. Salminas panardino jo galvą po vandeniu ir ten ją laikė tol, kol jis nustojo judėti.
„Tai tik nedidelė jo įvykdytų nusikaltimų dalis, – „BBC Russian“ kiek anksčiau šiais metais, netrukus po to, kai A. Salminas buvo paleistas, sakė kitas jį pažįstantis miestelio gyventojas. – Yra žmonių, kurie vis dar bijo, kad jis grįš į mūsų miestą. Ir aš labai bijau, kad jis ką nors nepadarys šiems žmonėms. A. Salminas yra baisus žmogus.“
Nuteistųjų, kariavusių su „Wagner“, paleidimas kelia ginčus tarp rusų, kurių daugelis baiminasi, kad šie vyrai darys tolesnius nusikaltimus.
Praėjusį mėnesį Kremlius gynė šią praktiką sakydamas, kad nuteistieji buvo atleidžiami „griežtai laikantis Rusijos įstatymų“.
Pagal Rusijos Konstituciją malonę gali teikti tik prezidentas. Kritikai atkreipia dėmesį į tai, kad Kremlius tokių dekretų nėra paskelbęs dar nuo 2020 m.
Daugelis jų yra užkietėję nusikaltėliai. Dmitrijus Kurjaginas buvo nuteistas už savo 87-erių metų močiutės nužudymą ir pinigų, gautų pardavus jos butą, pasisavinimą. Kiti buvo nuteisti kalėti dešimtmečius už turto prievartavimą, amfetamino pardavimus ar juvelyrinių dirbinių parduotuvių apiplėšimus.
„Į „Wagner“ gretas dažniausiai stoja kaliniai, kuriems iki bausmės pabaigos liko dar labai daug metų, – teigė Rusijoje įsikūrusios kalinių teisių gynimo organizacijos aktyvistai. – O tai paprastai reiškia, kad tai yra sunkiausius nusikaltimus įvykdę asmenys.“
Paleidžiami vyrai yra kilę iš daugybės miestų ir mažų miestelių visoje šiaurės vakarų Rusijoje – J. Prigožino gimtojo regiono. Manoma, kad būtent čia jis galėjo rasti pirmuosius savanorius ieškodamas kalinių karui. Skaičiuojama, kad „Wagner“ užverbavo dešimtis tūkstančių kalinių, pasiryžusių žudyti už savo laisvę.
Kai kurie jų nusikaltimai yra ypač siaubingi. Aleksandras Tiutinas, pramintas „juoduoju makleriu“, buvo nuteistas už tai, kad 2005 m. užsakė savo verslo partnerio ir jo šeimos, įskaitant ir jo 14-metės dukters bei 10-mečio sūnaus, nužudymą. Pasamdytas žudikas į kai kurias aukas šaudė, o kitas pribaigė daužydamas vėzdu.
Pranešama, kad praėjus vos keliems mėnesiams, kai prisijungė prie „Wagner“, A. Tiutinas buvo paleistas, nes sulaukė pensinio amžiaus. Vyras paliko Rusiją ir išvyko pas savo žmoną į Turkiją.
Panašu, kad jo paleidimą patvirtina ir J. Prigožinas, sakydamas, kad geriau jau siųsti „žmogžudį nekilnojamojo turto agentą“, kuris kare yra „vertas trijų, keturių ar net daugiau nekaltų berniukų, įskaitant jūsų sūnų, tėvą, vyrą.“
„Apsvarstykite, ko norite labiau: kad į kovą būtų išsiųstas žudantis nekilnojamojo turto agentas ar jūsų artimieji, kurie greičiausiai grįš cinko karste“, – pridūrė jis.
Šių metų pradžioje, kalbėdamas su grupele iš Ukrainos grįžusių nuteistųjų, J. Prigožinas pažadėjo jiems padėti, jeigu jie vėl susidurs su teisėsauga.
„Policija turėtų į jus žiūrėti su pagarba. Jeigu jie elgsis neprotingai... Aš pats paskambinsiu, aiškinsiuosi reikalus su gubernatoriais ir panašiai. Mes rasime sprendimą“, – žadėjo verslininkas.
Daugelis baiminasi, kad išleistieji į laisvę dabar bandys suvedinėti sąskaitas.
2014 m. Kirilas Neglinas iš Segežos buvo nuteistas 12 metų kalėjimo už narkotikų platinimą ir smurtą šeimoje. Smarkiai apgirtęs, jis daužė ir spardė savo žmoną tiek namuose, tiek nusekęs ją į šeimos vasarnamį, kur ji teigė tyliai ištvėrusi dar vieną išpuolį. Moteris prisipažino, kad tuo metu ji bijojo dėl jų vaikų gyvybės.
Kai moteris pateikė savo parodymus, K. Neglinas teisme jai pagrasino. „Ji ilgai negyvens. – sakė vyras, remiantis teismo stenograma, kurią pirmą kartą publikavo nepriklausomas naujienų leidinys „Verstka“. – Jai liko gyventi tiek, kiek metų man skirs teismas.“
Socialinių medijų įrašai iš 2014 m. (likus metams iki teismo nuosprendžio) rodo, kad jis dažnai skelbė ultrapatriotiškus memus, įskaitant ir tokius, kuriuose siūloma į JAV paleisti branduolinį ginklą. Giminaitė, patvirtinusi, kad K. Neglinas kariavo Ukrainoje, sakė nesitikėjusi, kad jis savanoriškai prisijungtų prie karo.
Žurnalistams nepavyko susisiekti nei su K. Neglinu, nei su buvusia jo sutuoktine. Iš teismo įrašų matyti, kad jam kalint, jį į teismą padavė jo paties motina, reikalaudama grąžinti paskolą už butą Segežoje.
Su „Wagner“ susijusios žiniasklaidos paskelbtame vaizdo įraše, K Neglinas citavo nuvalkiotas frazes patriotizmą ir šeimos vertybes.
„Tu čia kovoji ne už bet ką – tu kovoji už savo vaikus, – teigė nuteistasis. – Ir, žinoma, dėl savo šeimos, dėl pinigų ir dėl tėvynės, tai iš seka paskos... Taigi, vaikinai, rūpinkitės savimi, rūpinkitės savo artimaisiais.“
Tačiau šiuos vyrus pažįstantys žmonės bijo to, kas nutiks jiems sugrįžus.
„Mes pažįstami daug metų, – pasakojo kitas A. Salmino pažįstamas. – Jis nėra malonus žmogus. Išties, jis gana pavojingas. Jis neprognozuojamas. Ir taip, jis grįžo į miestą.“
