„91-aisiais mums pasakė: „Nė colio į rytus“. Špygą tau, žiūrėkit, patvory pas mus šlaistosi ir prieš tai jau buvo. Baltijos šalis pasiėmė, visą Rytų Europą pasiėmė“, – pareiškė V. Putinas, susitikimo metu vadinęs Rusiją „vieninteliu Ukrainos suvereniteto garantu“.
Rusijos propagandos nuolat tiražuojamas teiginys, kad NATO jiems žadėjo „nesiplėsti į Rytus“ iš tiesų neturi rimto pagrindo. Jokių rašytinių garantijų – oficialių ar slaptų susitarimų – dėl Rytų Europos šalių nestojimo į NATO nėra. Tokių susitarimų su Vakarų šalimis neturėjo nei Sovietų Sąjunga, nei Rusijos Federacija.
Istorikų ir 1990-1993 m. politikų politikų teigimu, teiginiai iš Vakarų politikų lūpų apie NATO „nesiplėtimą į Rytus“ iš tiesų galėjo nuskambėti įvairiame kontekste. Yra žinoma, kad derybų su Sovietų Sąjungos atstovais metu „nesiplėtimo į Rytus“ pažadai skambėjo iš kai kurių tuometinių vokiečių, britų ar amerikiečių politikų lūpų.
Kremlius dabar kaltina Vakarus juos „apgavus“, nepaisant to, kad „nesiplėtimas“ nebuvo įtrauktas į jokiu NATO-SSRS ar NATO-Rusijos susitarimus, o tik buvo aptariamas žodžiu, 1990-1993 m. derybų metu.
Reikalavimą „grąžinti“ Aljanso karinės infrastruktūros dislokavimą iki 1997 m. sienų (iki 1999 ir 2004 m. plėtros) ir teisiškai, pasirašant atitinkamas sutartis, neleisti Aljansui toliau judėti į rytus link šių sienų, Rusija iškėlė 2021 m. pabaigoje, Rusijos agresijos Ukrainoje kontekste. Tačiau aljansas jį atmetė, nes tai ne tik sugriautų dabartinius NATO šalių susitarimus, bet ir prieštarautų jos steigimo dokumentams. Rusijos kišimosi į Ukrainos vidaus reikalus krizė galiausiai peraugo į plataus masto Rusijos karinius veiksmus prieš Ukrainą, kurios gyventojai išreiškė norą stoti į NATO aljansą.
V. Putinas susitikimo metu taip pat aiškino, kad „Rusija ir dabar nesiruošia kariauti su NATO ir Europa“. „Kam mums tos NATO šalys, mums jų nei reikėjo, nei ateityje reikės. Mes ir dabar nesiruošiame kariauti su Europa ir NATO“, – aiškino jis.
