„Preliminariais skaičiavimais, galėjo būti evakuota per 26 tūkst. žmonių“, – pranešė tarnybos socialiniame tinkle „X“ (buvusiame „Twitter“), remdamosi surašymo duomenimis.
Vėlų penktadienio vakarą atnaujintame pranešime valdžios institucijos teigė, kad nuo antradienio vakaro, kai kilo gaisras, buvo evakuota apie 4,5 tūkst. žmonių.
Tačiau po sunkios nakties ir nepalankių oro sąlygų, įskaitant stiprų vėją ir aukštesnę negu tikėtasi temperatūrą, liepsnos išplito, privertusios evakuoti žmones iš penkių savivaldybių šiaurinėje salos dalyje.
Per spaudos konferenciją, surengtą šeštadienį prieš pat 11 val. Grinvičo (13 val. Lietuvos) laiku, pareigūnai sakė neturintys naujausios informacijos apie evakuotų žmonių skaičių.
Jie nurodė, kad duomenys vis dar renkami, ir įspėjo, kad „gali būti evakuota ir daugiau žmonių, jei gaisras išplis“.
Pedro Martinezas, atsakingas už pastangas numalšinti gaisrą, žurnalistams pareiškė, kad gaisro perimetras per naktį „neabejotinai labai padidėjo“.
Septynių salų salyno regiono vadovas Fernando Clavijo yra sakęs, kad tai sudėtingiausias gaisras Kanarų salose per mažiausiai pastaruosius 40 metų dėl vietovės reljefo, aukštos temperatūros ir dažnai besikeičiančių krypčių vėjų.
Gaisras kilo po to, kai salas užklupo karščio banga, dėl kurios daugelis vietovių išsausėjo.
Dėl klimato kaitos kylant pasaulinei temperatūrai, mokslininkai įspėja, kad karščio bangos taps dažnesnės ir intensyvesnės, o jų poveikis bus daug didesnis.
Remiantis Europos miškų gaisrų informacijos sistemos duomenimis, 2022 metais labiausiai nukentėjo Ispanija, kurioje kilo beveik 500 gaisrų, sunaikinusių daugiau kaip 300 tūkst. hektarų.
Šiais metais Ispanijoje, kuri yra viena iš labiausiai klimato kaitos pažeidžiamų Europos šalių, gaisrai nusiaubė daugiau kaip 71 tūkst. hektarų.
