E. Macrono centristinė koalicija „Kartu“ (Ensemble) sekmadienio rinkimuose užsitikrino daugiausiai mandatų – 245, tačiau jai pritrūko 44 vietų, kad išlaikytų pastaruosius penkerius metus parlamente turėtą absoliučią daugumą, didelių laimėjimų pasiekus naujam kairiojo sparno aljansui ir kraštutiniams dešiniesiems.
Susiklosčiusi padėtis kelia klausimų, ar balandį antrai kadencijai perrinktam E. Macronui pavyks įgyvendinti savo reformų planus, įskaitant pažadą pakelti pensinio amžiaus kartelę nuo 62 iki 65 metų, taip pat ir gali pakenkti prezidento tarptautinei reputacijai.
Ieškodamas išeities iš susidariusios politinės aklavietės, antradienį E. Macronas Eliziejaus rūmuose surengė retas derybas su opozicijos lyderiais, įskaitant kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) vadovę Marine Le Pen.
Trečiadienį prezidentas tęsia susitikimų su partijų lyderiais maratoną. Tačiau kairiojo sparno aljanso NUPES lyderis, kraštutinių kairiųjų pažiūrų Jeanas-Lucas Melenchonas, siekdamas įgelti E. Macronui, nusprendė į derybas prezidentūroje nusiųsti 32 metų parlamentarą Adrieną Quatennens'ą.
Panašu, kad susitikimuose kol kas jokio proveržio nepasiekta. Antradienį prezidentas taip pat atsisakė patenkinti kritikuojamos ministrės pirmininkės Elisabeth Borne atsistatydinimo prašymą.
„Kompromisas, kurio neįmanoma surasti? Emmanuelis Macronas bando susigrąžinti iniciatyvą, tačiau konsensusas nerandamas“, – skelbė dešiniosios pakraipos dienraštis „Le Figaro“.