J. Bidenas į šias pareigas pasiūlė Julie Turner, korėjietiškai kalbančią karjeros diplomatę, kuri šiuo metu vadovauja Valstybės departamento Žmogaus teisių biuro Azijos skyriui.
Jos kandidatūrą turi patvirtinti Senatas, kuriame nesitikima didelio pasipriešinimo.
Šias ambasadoriaus lygio pareigas įsteigė Kongresas remdamasis 2004 metų įstatymu, kuriuo siekta atkreipti dėmesį ne tik į saugumo, bet ir į teisių problemas Šiaurės Korėjoje, vienoje autoritariškiausių pasaulio šalių.
Šis postas buvo laisvas nuo 2017 metų sausio mėnesio, kai pereinamuoju laikotarpiu iš pareigų pasitraukė Baracko Obamos pasiuntinys Robertas Kingas.
Pirmasis D. Trumpo valstybės sekretorius Rexas Tillersonas siekė atsikratyti šio posto vykdydamas restruktūrizaciją ir siekdamas konsoliduoti pasiuntinių postus.
Jo įpėdinis Mike'as Pompeo nieko nepaskyrė į šias pareigas, nes D. Trumpas siekė diplomatijos su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu, kurį, kaip kartą sakė D. Trumpas, „įsimylėjo“. Abu lyderiai susitiko tris kartus, sumažindami įtampą, bet nepasiekdami ilgalaikio susitarimo.
J. Bidenas, kuris pažadėjo daugiau dėmesio skirti žmogaus teisėms, pasiuntinį dėl žmogaus teisių Šiaurės Korėjoje paskyrė įpusėjęs savo ketverių metų kadenciją.
Jo administracija pasiūlė žemesnio lygio diplomatiją su Šiaurės Korėja, kuri atmetė pasiūlymus ir surengė virtinės raketų, taip pat ir tarpžemyninių balistinių raketų, pajėgių smogti JAV žemyninei daliai, bandymus.
Paskutinėje visuotinėje ataskaitoje apie žmogaus teises Valstybės departamentas rašė apie Šiaurės Korėjoje plačiai paplitusius pažeidimus, įskaitant griežtai draudžiamus prieštaravimus valdžiai, viešas egzekucijas ir masinio įkalinimo stovyklas, kuriose kaliniai priverstinai dirba ir badauja.
