Rašoma, kad Kremlius pradėjo aktyviai rengti atsarginį planą, kuris dar vadinamas „Nojaus arka“. Apie tai dar pavasarį „Telegram“ įraše sakė buvęs V. Putino kalbų rengėjas Abasas Galiamovas, kuris rėmėsi neįvardytais šaltiniais.
Nors dalis analitikų ir kai kurie buvę Vakarų diplomatai nemano, kad Rusijos diktatorius V. Putinas dėl patiriamo didelio pralaimėjimo Ukrainoje staiga praras valdžią, visgi rengiamas evakuacijos planas, pasak A. Galimovo, apima sprendimus, kur diktatorius galėtų pasitraukti tuo atveju, jeigu Kremliuje pasidarytų „visiškai nepatogu“.
„Lyderio aplinkos žmonės neatmeta, kad jis [V. Putinas] pralaimės karą, neteks valdžios ir jam teks skubiai kur nors evakuotis“, – kalbėjo A
Buvęs V. Putino kalbų rašytojas taip pat priduria, kad iš pradžių Kremliaus lyderis svarstė apie planą kritiniu atveju pasitraukti į Kiniją, tačiau vėliau ši idėja atmesta dėl to, kad bendradarbiavimas su Kinija gali būti netvarus.
„Kinai mąsto pernelyg sąmoningai ir per daug niekina kitus, ypač nevykėlius. Kaip dabar išaiškėjo, tikėjimo jiems [Kinijai] nepakanka“, – sakė jis.
Teigiama, kad Argentina ir Venesuela yra pagrindinės valstybės, kur V. Putinas, pasak A. Galimovo, galėtų pasitraukti. Priduriama, kad Rusijos oligarchas Igoris Secinas palaiko gerus santykius su autoritariniu Venesuelos prezidentu Nicolasu Maduro.
Būtent I. Secinas, kuris laikomas V. Putino dešiniąja ranka, A. Galimovo pastebėjimu, aktyviai prisideda prie evakuacijos plano rengimo.
Baltieji rūmai reiškia nerimą dėl „kenksmingos“ Irano ir Rusijos saugumo partnerystės
Jungtinės Valstijos penktadienį išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos ir Irano „plataus masto gynybos partnerystės“, kurią pavadino „kenksminga“ Ukrainai, Irano kaimyninėms šalims ir visam pasauliui.
Vakarų šalys kaltina Iraną tiekiant Rusijai bepiločius orlaivius, kuriuos Kremlius naudoja kare prieš Ukrainą ir visų pirma smūgiams Ukrainos energetikos infrastruktūrai, kuriuos Maskva vykdo siekdama įgyti pranašumą šiame kruviname konflikte.
„Rusija siekia bendradarbiauti su Iranu tokiose srityse kaip ginklų kūrimas, mokymas“, – pareiškė žurnalistams Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
Rusija „Iranui siūlo beprecedenčio lygio karinę ir techninę paramą, kuri jų santykius paverčia visapusiška gynybos partneryste“, sakė jis.
„Taip pat esame matę pranešimų, kad Maskva ir Teheranas svarsto įrengti bendrą mirtinų dronų gamybos liniją Rusijoje. Raginame Iraną apsigalvoti ir nežengti šių žingsnių.“
J. Kirby pareiškė, kad Jungtinės Valstijos paskelbs sankcijų trims Rusijoje įsikūrusioms bendrovėms, kurios aktyviai dalyvauja „įsigyjant ir naudojant iranietiškus bepiločius orlaivius“.
Teheranas praėjusį mėnesį pripažino, kad siuntė bepiločius orlaivius Rusijai, bet tvirtino, kad jie buvo tiekiami dar prieš Kremliaus invaziją į Ukrainą.
J. Kirby taip pat paskelbė apie naują 275 mln. JAV dolerių (261 mln. eurų) vertės pagalbos paketą, kuriuo bus siekiama padėti Ukrainai sustiprinti savo oro gynybą, visų pirma gynybą nuo rusiškų bepiločių orlaivių.
Anot jo, ši pagalba „netrukus bus išsiųsta ir Ukrainai bus perduota naujų pajėgumų, kad ji galėtų sustiprinti savo oro gynybą ir atremti grėsmes, kurias Ukrainai kelia bepiločiai orlaiviai“.
