Svarbiausi įvykiai:
20:02 | Ukrainos Odesos miestas po Rusijos dronų atakos liko be elektros
Pietų Ukrainos Odesos miestas po naktį įvykusios Rusijos paleistų vadinamųjų dronų kamikadzių atakos šeštadienį liko be elektros, pranešė pareigūnai.
„Šiuo metu mieste nėra elektros“, – platformoje „Telegram“ parašė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyryla Tymošenka.
Užtikrintas elektros tiekimas tik ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, įskaitant ligonines ir gimdymo palatas.
„Padėtis tebėra sunki, bet ji valdoma“, – pažymėjo K. Tymošenka.
Prieš tai, kai prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė savo pajėgas į provakarietišką Ukrainą, prie Juodosios jūros įsikūrusi Odesa buvo daugelio ukrainiečių ir rusų pamėgta atostogų vieta.
Odesos srities administracijos vadovas Maksymas Marčenka sakė, kad Rusija dronų kamikadzių ataką prieš miestą surengė naktį.
„Dėl šio smūgio nėra elektros beveik visuose mūsų srities rajonuose ir bendruomenėse“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad ukrainiečių oro gynybos daliniai numušė du dronus.
Atakuoti Ukrainos infrastruktūrą, visų pirma energetikos infrastruktūrą, Rusija pradėjo patyrusi ne vieną žeminantį pralaimėjimą mūšio lauke.
Ketvirtadienį V. Putinas pažadėjo ir toliau daužyti Ukrainos energetikos tinklus, nepaisant pasipiktinimo sistemingais išpuoliais, dėl kurių prasidėjus žiemai milijonai žmonių atsidūrė šaltyje ir tamsoje.
17:17 | Nobelio taikos premijos laureatė iš Ukrainos: negalima pasiekti taikos „sudedant ginklus“
Nobelio taikos premijos laureatė iš Ukrainos šeštadienį atsiimdama apdovanojimą per ceremoniją Osle pareiškė, kad jos šalis negali pasiekti taikos „sudėdama ginklus“ prieš Rusiją.
„Ukrainos žmonės labiau nei bet kas kitas pasaulyje nori taikos. Tačiau taikos negalima pasiekti užpultai šaliai sudedant ginklus, – sakė Ukrainos „Pilietinių laisvių centro“ (CCL) vadovė Oleksandra Matvijčuk. – Tai būtų ne taika, o okupacija.“
15:51 | Nobelio taikos premijos laureatas iš Rusijos pasmerkė „beprotišką ir nusikalstamą“ karą
Osle šeštadienį atsiimdamas apdovanojimą Nobelio taikos premijos laureatas iš Rusijos, vadovaujantis organizacijai „Memorial“, griežtai sukritikavo prezidento Vladimiro Putino „beprotišką ir nusikalstamą“ karą Ukrainoje.
Valdant V. Putinui „pasipriešinimas Rusijai vadinamas „fašizmu“ ir tapo „ideologiniu beprotiško ir nusikalstamo agresijos karo prieš Ukrainą pateisinimu“, – Nobelio premijos kalboje sakė Janas Račinskis.
15:44 | V. Zelenskis teigia, kad Bachmutas „sunaikintas“, Rusijai tęsiant veiksmus Rytų Ukrainoje
Paskutiniai Rusijos daugiau nei devynis mėnesius trunkančio karo Ukrainoje mūšiai vyko dėl keturių provincijų, kurias prezidentas Vladimiras Putinas triumfuojančiai – ir neteisėtai – aneksavo rugsėjo pabaigoje. Kovos rodo, kad Rusija stengiasi įtvirtinti šių regionų kontrolę, o Ukraina atkakliai siekia juos susigrąžinti.
V. Zelenskis teigė, kad keliuose fronto miestuose Rytų Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse padėtis „išlieka labai sudėtinga“. Šios provincijos kartu sudaro Donbasą – platų pramoninį regioną, besiribojantį su Rusija, kurį V. Putinas nuo pat karo pradžios nurodė kaip esminį ir kuriame nuo 2014 metų kovoja Maskvos remiami separatistai.
„Bachmutas, Soledaras, Marjinka, Kremina. Jau seniai šių vietovių žemėje neliko nė vienos gyvenamosios vietos, kuri nebūtų nukentėjusi nuo sviedinių ir ugnies, – sakė V. Zelenskis savo vakariniame vaizdo kreipimesi, vardydamas miestus, kurie vėl atsidūrė taikiklyje. – Okupantai faktiškai sunaikino Bachmutą, dar vieną Donbaso miestą, kurį Rusijos kariuomenė pavertė sudegusiais griuvėsiais.“
V. Zelenskis nepatikslino, ką jis turi omenyje sakydamas „sunaikino“ – kai kurie pastatai tebestovi, o gyventojai vis dar vaikšto miesto gatvėmis.
Ukrainos kariuomenės generalinis štabas pranešė, kad nuo penktadienio iki šeštadienio visoje Ukrainoje buvo surengta apie 20 antskrydžių ir daugiau kaip 60 raketų atakų. Atstovas spaudai Oleksandras Štupunas teigė, kad aktyviausios kovos vyko Bachmuto rajone, kur apšaudyta daugiau kaip 20 gyvenamųjų vietų. Jis sakė, kad Ukrainos pajėgos atrėmė Rusijos atakas Donecke ir kaimyniniame Luhanske.
Vasarą Rusijai vykdant intensyvų puolimą rytuose pavyko užimti beveik visą Luhanską. To paties likimo išvengė Doneckas, o pastarosiomis savaitėmis Rusijos kariuomenė sutelkė pajėgas ir išteklius aplink Bachmutą, bandydama apsupti miestą, teigė analitikai ir Ukrainos pareigūnai.
Po to, kai Ukrainos pajėgos beveik prieš mėnesį atkovojo pietinį Chersono miestą, mūšis Bachmuto apylinkėse suintensyvėjo, o tai rodo, kad po kelias savaites trukusių nesėkmių Ukrainoje V. Putinas siekia akivaizdžių laimėjimų.
Užėmus Bachmutą būtų nutrauktos Ukrainos tiekimo linijos ir atvertas kelias Rusijos pajėgoms veržtis į Kramatorską ir Slovjanską – pagrindines ukrainiečių tvirtoves Donecko srityje. Daugiau nei pusę metų Rusija raketomis apšaudė Bachmutą. Sausumos puolimas paspartėjo po to, kai liepos mėnesį jos pajėgos privertė ukrainiečius pasitraukti iš Luhansko.
Tačiau kai kurie analitikai suabejojo Rusijos strategine logika nepaliaujamai siekiant užimti Bachmutą ir aplinkines vietoves, kurios pastarosiomis savaitėmis taip pat buvo intensyviai apšaudomos ir kur, kaip pranešė Ukrainos pareigūnai, kai kurie gyventojai gyvena drėgnuose rūsiuose.
„Išlaidos, susijusios su šešis mėnesius truksiančiomis žiauriomis, alinančiomis ir išnaudojimu grindžiamomis kovomis aplink Bachmutą, gerokai viršija bet kokį operacinį pranašumą, kurį rusai gali įgyti užėmę Bachmutą“, – ketvirtadienį „Twitter“ rašė Vašingtone įsikūręs analitinis centras „Institute for the Study of War“.
Penktadienį V. Putinas užsipuolė buvusią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, kuri pareiškė, kad 2015 metų taikos susitarimas dėl Rytų Ukrainos, dėl kurio derėjosi Prancūzija ir Vokietija, suteikė Ukrainai laiko pasirengti šių metų karui su Rusija.
Tuo susitarimu buvo siekiama sumažinti įtampą po to, kai prieš metus prorusiški separatistai užėmė teritoriją Donbase ir sukėlė karą su Ukrainos pajėgomis, kuris po vasario 24 dienos didelio masto invazijos peraugo į karą su pačia Rusija.
Šeštadienį Ukrainos kariuomenė taip pat pranešė apie smūgius kitose provincijose: Ukrainos šiaurės rytuose – Charkive ir Sumuose, vidurio Ukrainoje – Dnipropetrovske, pietryčiuose – Zaporižioje ir pietuose – Chersone. Pastarieji du kartu su Donecku ir Luhansku yra keturi regionai, kurie, V. Putino teigimu, dabar yra Rusijos teritorija.
Vakaruose esančioje Odesoje, svarbiausiame Juodosios jūros uostamiestyje, dėl dronų atakų naktį didžioji dalis regiono liko be elektros, sakė vietos valdžios vadovas Maksimas Marčenka.
15:30 | Kryme kilo didelis gaisras
Viename iš okupuoto Krymo kaimų kareivinėse kilo didelis gaisras, kur buvo sutelktos Rusijos kariuomenės pajėgos, skelbia UNIAN, remdamasi socialiniame tinkle „Telegram“ paviešintu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įrašu.
Paviešintame vaizdo įraše matyti, kad ugnis apėmė ganėtinai didelį plotą.
„Arba kažkas atskrido, arba kariai prisigėrė, šūd**“, – filmuodamas sakė vienas iš liudininkų.
Remiantis skirtingais šaltiniais, teigiama, kad būtent toje vietoje, kur kilo gaisras, pastate galimai buvo keli šimtai mobilizuotų asmenų. Priduriama, kad gaisras galėjo kilti šeštadienio rytą.
Socialiniuose tinkluose pranešama apie sužeistus ir mirusius asmenis, tačiau oficialių duomenų kol kas nepateikiama.
15:14 | Rusija nori įvesti diktatūrą Ukrainoje
Nobelio premijos laureato Alesio Bialiackio, kuris šiuo metu atlieka bausmę viename iš Baltarusijos kalėjimų, žmona sako, kad Rusija siekia Ukrainą paversti diktatūrine valstybe kaip Baltarusija, rašo „The Guardian“.
„Tai žymi dramatišką situacija ir kančią už žmogaus teises“, – kalbėjo premijos laureato žmona Natalija Pinčuk, pažymėdama, kad tai yra jos vyro žodžiai.
14:58 | G. Nausėda Baltarusijos siūlymą vežti ukrainietiškus grūdus vadina spąstais
Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį spąstais pavadino Baltarusijos siūlymą vežti ukrainietiškus grūdus tranzitu per jos teritoriją.
Baltarusiją šią savaitę Jungtinėms Tautoms pranešė, kad leistų tranzitu gabenti grūdus iš Ukrainos eksportui iš Lietuvos uostų be išankstinių sąlygų, tačiau vėl paprašė leidimo eksportuoti savas trąšas, kurioms šiuo metu taikomos sankcijos.
„Mano nuomone, tai yra spąstai. Tai yra spąstai, į kuriuos norima įvilioti ir paskui parodyti, kad, štai, Vakarai ir vėl nenuoseklūs, vėl nesugeba susitarti dėl sankcijų“, – žurnalistams Vilniuje šeštadienį sakė G. Nausėda, komentuodamas Baltarusijos siūlymą.
Jis Minsko iniciatyvą pavadino „sena daina, kurią mes girdime jau pakankamai ilgai“, ir tvirtino, jog Baltarusija nepasitiki ir pati Ukraina.
„„Kaip galima ja pasitikėti, jeigu ji leidžia daryti savo teritorijoje rusams, ką jie nori?“, – kalbėjo G. Nausėda.
Ukrainos grūdų eksporto klausimus Baltarusijos užsienio reikalų viceministras Jurijus Ambrazevičius šią savaitę aptarė su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu.
Kartu J. Ambrazevičius „pakartojo savo vyriausybės prašymą leisti jai eksportuoti savo trąšas, kurioms šiuo metu taikomos sankcijos“, teigė JT vadovo atstovas spaudai.
14:45 | NATO vadovas baiminasi, kad karas Ukrainoje gali peraugti į platesnį konfliktą
NATO vadovas penktadienį paskelbtame interviu išreiškė susirūpinimą, kad kovos Ukrainoje gali tapti nekontroliuojamos ir peraugti į Rusijos ir NATO karą.
„Jei reikalai klostysis blogai, jie gali klostytis siaubingai blogai“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas Norvegijos transliuotojui NRK.
„Ukrainoje vyksta baisus karas. Tai taip pat yra karas, kuris gali tapti visaverčiu karu, peraugančiu į didelį karą tarp NATO ir Rusijos, – teigė jis. – Mes kasdien dirbame, kad to išvengtume.“
Buvęs Norvegijos ministras pirmininkas J. Stoltenbergas interviu sakė, kad „nėra abejonių, jog visavertis karas yra įmanomas“, ir pridūrė, kad svarbu išvengti konflikto, kuris „įtrauktų daugiau Europos šalių ir taptų visaverčiu karu Europoje“.
Kremlius ne kartą kaltino NATO sąjungininkes, kad jos, tiekdamos Ukrainai ginklus, mokydamos jos karius ir teikdamos karinę žvalgybą Rusijos pajėgoms pulti, faktiškai tapo konflikto šalimi.
Prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas didėjančią įtampą tarp Rusijos ir Vakarų, užsiminė, kad Maskva gali pagalvoti apie tai, ką jis apibūdino kaip JAV prevencinio smūgio koncepciją.
„Kalbant apie nuginklavimo smūgį, galbūt verta pagalvoti apie tai, ar nevertėtų perimti mūsų JAV kolegų idėjų, jų saugumo užtikrinimo idėjų“, – teigė jis.
Dar gerokai prieš karą Ukrainoje Kremlius išreiškė susirūpinimą dėl JAV pastangų plėtoti vadinamąjį staigaus globalaus smūgio pajėgumą, kuriuo numatoma per vieną valandą tiksliai valdomais įprastiniais ginklais smogti priešininko strateginiams taikiniams bet kurioje pasaulio vietoje.
13:50 | Vaizdo įraše užfiksuoti smūgiai Rusijos kariuomenei
Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas iš vasario 25 d., kuriame užfiksuoti suduoti ukrainiečių smūgiai Rusijos gvardijos greitojo reagavimo spec. padalinio kolonai. NEXTA skelbia, kad vaizdai užfiksuoti netoli Irpinės.
Tuo metu UNIAN rašo, kad viename iš apdegusių automobilių taip pat buvo rasta vieno ir rusų gvardiečio asmens tapatybės kortelė.
A previously unpublished video from February 25 appeared. It shows a burning column of the #Kemerovo Special Rapid Response Unit near #Irpin, #Kyiv region. pic.twitter.com/wImUz9UjXj
— NEXTA (@nexta_tv) December 10, 2022
13:21 | Kare žuvo rusų pilotas
Rusija neteko vieno iš geriausių pilotų, majoro, gavusio tris ordinus „už drąsą“ iš diktatoriaus Vladimiro Putino rankų, rašo UNIAN.
Dabar viešojoje erdvėje pasirodė daugiau detalių apie Ukrainoje žuvusį rusų pilotą Aleksejų Borovikovą. Teigiama, kad būtent šis asmuo taip pat yra dalyvavęs kare Sirijoje.
Naujienų portalas tv3.lt gruodžio 4-ąją Ukrainos pajėgos numušė rusų sraigtasparnį Ka-52. Vėliau Rusijos soc. tinklų erdvėje pasirodė pranešimai, kad juo skrido „vieni geriausių pilotų“, kurie „kartu sudėjus turėjo 6 ordinus už drąsą“.
Abu gruodžio 4-ąją numušto rusų sraigtasparnio pilotai žuvo, patvirtino ir Ukrainos kariuomenė. Anot ukrainiečių, orlaivis buvo numuštas Dniepro oro gynybos brigados karių. Rusijos karo korespondentai skelbė, kad „tai buvo geriausi iš geriausiųjų“.
12:44 | V. Putinas: Rusija gali priimti prevencinio smūgio koncepciją
Diktatorius V. Putinas užsiminė, kad Rusija gali griebtis naujos karinės doktrinos.
Praėjus kelioms dienoms po perspėjimo, kad branduolinio karo pavojus didėja, tačiau Rusija nesiruošia smogti pirmoji, kalbėdamas žurnalistams, V. Putinas teigė, kad Maskva svarsto, ar priimti tai, ką jis pavadino Vašingtono prevencinio smūgio koncepcija.
„Visų pirma, Jungtinės Valstijos turi prevencinio smūgio koncepciją. Antra, jos kuria nuginkluojančio smūgio sistemą“, – sakė V. Putinas žurnalistams Kirgizijoje.
Anot jo, Maskvai gali tekti pagalvoti apie JAV „idėjų, kaip užtikrinti savo saugumą“, perėmimą.
„Mes tik galvojame apie tai, – teigė jis. – (...) Jei potencialus priešininkas mano, kad galima pasinaudoti prevencinio smūgio koncepcija, o mes – ne, tai vis dėlto verčia mus susimąstyti, kokią grėsmę mums kelia tokios idėjos.“
V. Putinas sakė, kad Rusijos sparnuotosios raketos ir hipergarsinės sistemos yra „modernesnės ir netgi veiksmingesnės“ nei JAV.
Trečiadienį V. Putinas perspėjo, kad branduolinė įtampa didėja, nors tvirtino, kad Maskva nebus pirmoji, kuri dislokuos atominius ginklus.
Kartu jis teigė: „Jeigu [Rusija] jokiomis aplinkybėmis nepanaudos pirmoji, reiškia, kad nepanaudos [jų] ir antroji.“
Tą pačią dieną JAV valstybės departamentas papriekaištavo Rusijos vadovui, sakydamas, kad „bet kokios palaidos kalbos apie branduolinius ginklus yra visiškai neatsakingos“.
Dešimtmečius iš visuomenės sąmonės išstumtas branduolinio karo košmaras vėl išryškėjo po to, kai vasarį V. Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, o tai rodo, kad šaltojo karo laikų pasaulinio saugumo architektūra iširo.
Maskvai puolimui atsidūrus nepalankioje padėtyje, karinė aklavietė sukėlė nuogąstavimų, kad Rusija, norėdama pasiekti karinį proveržį, gali panaudoti savo branduolinį arsenalą.
12:27 | „The Times“: Ukrainai uždegta žalia šviesa suduoti smūgius Rusijos teritorijoje
Pentagonas užsiminė apie pritarimą, kad Ukraina galėtų vykdyti tolimojo nuotolio atakas prieš tam tikrus taikinius Rusijos teritorijoje, rašo „The Times“.
Kiek anksčiau šią savaitę CNN rašė apie tai, kad JAV Valstybės departamento atstovai tikino, jog Amerika nesistengia sukurti galimybių ir neskatina Ukrainos naudoti ginklus tam, kad raketų smūgiai būtų paleisti į kitos valstybės teritoriją. Šis pasireiškimas pasirodė po to, kai Rusija apkaltino Ukrainą suduodant smūgius Kremliaus kariuomenės infrastruktūros objektams.
„Mes aprūpiname Ukrainą tik [ta karine ginkluote], kuri prireikus naudojama [Ukrainos] suverenioje teritorijoje, Ukrainos žemėje, siekiant apsiginti nuo Rusijos agresijos“, – sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.
N. Price'as taip pat pridūrė, kad JAV neaprūpino Ukrainos tais ginklai, kuriais būtų galima smogti į Rusijos teritorijai. Pasak jo, karinė pagalba, kuri buvo perduota Ukrainai, skirta apsiginti nuo Rusijos suduodamų smūgių.
Visgi dabar, diktatoriaus Vladimiro Putino kariuomenei vis dažniau rengiant atakas prieš svarbiausią Ukrainos infrastruktūrą, JAV pamažu keičia retoriką. Teigiama, kad Pentagonas peržiūrėjo karo eskalacijos vertinimą, taip pat įvertinta ir tai, ar perduodami ginklai Ukrainai gali sukelti konfrontaciją tarp Rusijos ir NATO.
JAV atstovai priduria, kad Ukraina, suduodama karinius smūgius, privalo laikyti karo įstatymų. Be to, pastebima, kad Vašingtonas greičiausiai aprūpins Kyjivą ilgesnio nuotolio ginklais.
12:00 | Karo ekspertas: Vokietija bijo perduoti ginkluotę Ukrainai
Ukrainiečių karo ekspertas Antonas Miknenko sako, kad Vokietija bijo perduoti sunkiąją ginkluotę Ukrainai dėl galimos neigiamos Rusijos reakcijos, rašo UNIAN.
„Pirmiausiai, egzistuoja politinis aspektas. Vokietija vis dar bijo perduoti sunkiąją ginkluotę, pavyzdžiui, „Lepoard 2“ tankus, Ukrainai, nes suvokia, kad tarsi bus iškelta vėliava Rusijos Federacijai, visam pasauliui, jog čia bus NATO tankai, kurie apsaugos Ukrainą ir visą NATO“, – teigė jis.
Be to, pasak eksperto, Vokietija žino, kad, norint tinkamai naudotis tam tikrais ginklais, reikia įgūdžių.
„Būtina apmokyti personalą, būtina, kad gynybos pramonė, mechanikai skirtingose Ukrainos teritorijose galėtų sutaisyti vokiečių ginklus“, – kalbėjo ekspertas.
11:49 | Baltarusija leis vežti grūdus iš Ukrainos per Lietuvos uostus be išankstinių sąlygų
Baltarusija informavo Jungtines Tautas, kad be jokių išankstinių sąlygų leis tranzitu per savo teritoriją gabenti grūdus iš Ukrainos eksportui iš Lietuvos uostų, praneša naujienų agentūra „Unian“.
Apie tai teigiama penktadienį išplatintame JT generalinio sekretoriaus atstovo spaudai Staffeno Dujarrico (Stefano Diužariko) pranešime.
Pasak S. Dujarrico, Baltarusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Jurijus Ambrazevičius dieną prieš tai Niujorke susitiko su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu ir informavo jį, kad sutiks su Ukrainos grūdų tranzitu be išankstinių sąlygų.
Kartu J. Ambrazevičius „pakartojo savo vyriausybės prašymą leisti jai eksportuoti savo trąšas, kurioms šiuo metu taikomos sankcijos“, – po susitikimo paskelbtame pareiškime teigė S. Dujarricas.
11:13 | Kremlius kritiniu atveju evakuotų Putiną į kitą šalį
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja bėgti į Pietų Ameriką tuo atveju, jeigu karas Ukrainoje būtų pralaimėtas, rašo „Business Insider“ žurnalistai, remdamiesi buvusiu V. Putino kalbų rašytojo teigimu.
Rašoma, kad Kremlius pradėjo aktyviai rengti atsarginį planą, kuris dar vadinamas „Nojaus arka“. Apie tai dar pavasarį „Telegram“ įraše sakė buvęs V. Putino kalbų rengėjas Abasas Galiamovas, kuris rėmėsi neįvardytais šaltiniais.
Nors dalis analitikų ir kai kurie buvę Vakarų diplomatai nemano, kad Rusijos diktatorius V. Putinas dėl patiriamo didelio pralaimėjimo Ukrainoje staiga praras valdžią, visgi rengiamas evakuacijos planas, pasak A. Galimovo, apima sprendimus, kur diktatorius galėtų pasitraukti tuo atveju, jeigu Kremliuje pasidarytų „visiškai nepatogu“.
„Lyderio aplinkos žmonės neatmeta, kad jis [V. Putinas] pralaimės karą, neteks valdžios ir jam teks skubiai kur nors evakuotis“, – kalbėjo A
Buvęs V. Putino kalbų rašytojas taip pat priduria, kad iš pradžių Kremliaus lyderis svarstė apie planą kritiniu atveju pasitraukti į Kiniją, tačiau vėliau ši idėja atmesta dėl to, kad bendradarbiavimas su Kinija gali būti netvarus.
„Kinai mąsto pernelyg sąmoningai ir per daug niekina kitus, ypač nevykėlius. Kaip dabar išaiškėjo, tikėjimo jiems [Kinijai] nepakanka“, – sakė jis.
Teigiama, kad Argentina ir Venesuela yra pagrindinės valstybės, kur V. Putinas, pasak A. Galimovo, galėtų pasitraukti. Priduriama, kad Rusijos oligarchas Igoris Secinas palaiko gerus santykius su autoritariniu Venesuelos prezidentu Nicolasu Maduro.
Būtent I. Secinas, kuris laikomas V. Putino dešiniąja ranka, A. Galimovo pastebėjimu, aktyviai prisideda prie evakuacijos plano rengimo.
10:40 | Tūkstančiai žmonių liko be elektros
Po Rusijos surengtų atakų, dalis Chersono gyventojų liko be elektros.
Skaičiuojam, kad iš viso šiuo metu elektros neturi 2 549 žmonės.
After #Russian shelling, a part of #Kherson remains without electricity.
— NEXTA (@nexta_tv) December 10, 2022
At the moment, 2,549 people do not have access to electricity. pic.twitter.com/oSSdiSgS8j
10:29 | Rusija siekia iš Irano gauti balistinių raketų
Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos žvalgybinė informacija rodo, kad Irano parama Rusijos kariuomenei per artimiausius mėnesius gali padidėti. Priduriama, kad Rusija mainais už tai Iranui gali suteikti taip pat karinį palaikymą.
Žvalgybinėje ataskaitoje teigiama, kad Iranas tapo pagrindiniu Rusijos rėmėju kare prieš Ukrainą. Maskva siekia, kad Iranas savo ruožtu tiektų dar daugiau ginklų, įskaitant šimtus balistinių raketų.
Tikėtina, kad mainais už tai Rusija Iranui pasiūlys precedento neturinčią karinę ir techninę paramą, kuri pakoreguotų užmegztus šių dviejų valstybių diplomatinius santykius, susijusius su gynyba.
Priduriama, kad Rusija, greičiausiai, išnaudojo didelę dalį savo turimų trumpojo nuotolio balistinių raketų , kad Rusija greičiausiai panaudojo didelę dalį savo turimų trumpojo nuotolio balistinių raketų SS-26 „Iskander“, tad, jeigu Maskvai pavyks gauti didelį kiekį iranietiškų balistinių raketų, tai leistų diktatoriui Vladimirui Putinui tęsti pradėtą kruviną invaziją Ukrainoje.
09:44 | Paaiškino, kodėl V. Putinas siekia derybų su Ukraina
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas bando įtraukti Ukrainą į taikos derybas, tačiau, kaip rašo UNIAN, remdamasi JAV Karo studijų instituto (ISW) analize, jis taip daro dėl to, kad pablogintų Kyjivo ir Vakarų valstybių diplomatinius santykius.
ISW analitikų teigimu, V. Putinas klastingai gudrauja, sakydamas, kad yra pasirengęs taikos deryboms su Ukraina. Iš tiesų, pasak ISW, bandoma sukurti įvaizdį, kad Kyjivas nelinkęs eiti į kompromisus ar netgi užmegzti taikos derybas.
Be to, priduriama, kad, užmezgus derybas, V. Putinas siekia perimti iniciatyvą karo fronte – pergrupuoti kariuomenę ir toliau tęsti karinę invaziją. Visgi ekspertai mano, kad toks scenarijus yra mažai tikėtinas, mat ilgalaikės taikos derybų užmezgimui taip pat reikia laiko.
Pastebima, kad šiuo metu Ukraina ir Rusija yra toli nuo derybų stalo.
08:59 | ES teigia, kad Vengrijos reformų nepakanka atblokuoti lėšoms
Europos Sąjungos vykdomoji institucija penktadienį pareiškė, kad naujausių Vengrijos kovos su korupcija reformų nepakanka, kad būtų galima atšaukti 7,5 mlrd. eurų finansavimo blokavimą, taip dar labiau paaštrindama priešpriešą su Budapeštu.
Praėjusį mėnesį Briuselis rekomendavo sustabdyti milijardų eurų finansavimą Vengrijai dėl nuogąstavimų, susijusių su demokratijos nuopuoliu ir korupcija.
Dešiniųjų pažiūrų ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausybė ėmėsi atsakomųjų veiksmų, stabdydama ES sprendimus dėl itin svarbios finansinės pagalbos suteikimo Ukrainai ir susitarimo dėl minimalaus pelno mokesčio.
Siekdamos išspręsti šią aklavietę, ES valstybės narės, vedamos Prancūzijos ir Vokietijos, paprašė Europos Komisijos iš naujo įvertinti naujausias Vengrijos reformas.
Tačiau bloko vykdomoji valdžia atsisakė pakeisti savo poziciją.
„Nepaisant veiksmų, kurių ėmėsi Vengrija, bendra rizika Sąjungos biudžetui išlieka nepakitusi“, – laiške ES pirmininkaujančiai Čekijai rašė biudžeto komisaras Johannesas Hahnas (Johanesas Hanas).
Tai reiškia, kad dabar 27 ES valstybės narės iki gruodžio 19 dienos turi apsispręsti, ar išlaikyti Vengrijai skirtas lėšas.
Su nacionalistu V. Orbanu gali įvykti įtempta akistata kitą savaitę Belgijos sostinėje vyksiančiame vadovų aukščiausiojo lygio susitikime.
Be 7,5 mlrd. eurų centrinio ES finansavimo, Vengrija taip pat siekia, kad būtų skirta 5,8 mlrd. eurų iš sustabdytų lėšų, skirtų atsistatyti po COVID-19 pandemijos.
Praėjusį mėnesį EK patvirtino Vengrijos išlaidų planą dėl atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondo, tačiau valstybės narės turi įvertinti, ar Budapeštas daro pakankamą pažangą, vykdydamas esmines reformas, kad gautų finansavimą.
08:38 | Rusija atakavo Odesos regioną
Rusai su dronais kamikadzėmis atakavo Odesos regiono energetikos infrastruktūrą, praneša UNIAN.
„Naktį priešas, naudodamas dronus kamikdazes, paleido atakas šalies pietinėje dalyje. Sukeldamas terorą, smogta energetinei infrastruktūrai Odesos regione, atakų metu padaryta didelė žala, o tūkstančiai gyventojkų liko be elektros“, – sakoma pranešime.
Pasak Odesos karinės administracijos atstovo Sergejaus Bračuko, du Rusijos naudojami dronai buvo numušti Ukrainos pajėgų.
Šiuo metu įvykio vietoje dirba gelbėtojai.
Priduriama, kad oro gynybos sistemos numušė du Shahed-136 virš Odesos srities, keturis virš Chersono srities ir keturis virš Mykolajivo.
08:11 | Europos Sąjungoje dėl karo Ukrainoje įšaldyta rusų turto už 19 mlrd. eurų
Europos Sąjungos (ES) šalys įšaldė 18,9 mlrd. eurų vertės turto, priklausančio rusų oligarchams ir įmonėms, kurioms dėl karo Ukrainoje buvo paskelbtos sankcijos, pranešė Briuselis.
Pirmoje vietoje yra Belgija, blokavusi 3,5 mlrd. eurų vertės turtą, antroje vietoje – Liuksemburgas (2,5 mlrd. eurų), o trečioje ir ketvirtoje – atitinkamai Italija (2,3 mlrd. eurų) ir Vokietija (2,2 mlrd. eurų), parodė ES statistiniai duomenys, su kuriais penktadienį susipažino naujienų agentūra AFP.
Iki lapkričio 25 dienos deklaruotais duomenimis, turto už daugiau kaip 1 mlrd. eurų taip pat įšaldė Airija, Austrija, Prancūzija ir Ispanija.
Nuo tada, kai Maskva vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ES nustatė virtinę precedento neturinčių sankcijų Rusijos ekonomikai.
Nors kai kurios ES šalys pranešė įšaldžiusios didelės vertės turtą, kitos nuo jų gerokai atsilieka.
Sąrašo apačioje yra Malta, turtingiems užsienio investuotojams, įskaitant investuotojus iš Rusijos, siūlanti prieštaringai vertinamą „auksinių pasų“ programą, – šioje šalyje blokuota rusų turto už 146,558 tūkst. eurų.
Priešpaskutinėje vietoje yra Graikija, įšaldžiusi 212,201 tūkst. eurų vertės turtą.
Turto įšaldymas ir draudimas atvykti į Europos Sąjungą taikomas iš viso 1,241 tūkst. fizinių asmenų ir 118 juridinių asmenų, kuriems šios sankcijos nustatytos dėl jų vaidmens konflikte Ukrainoje.
Komisija valstybėms narėms ketvirtadienį išsiuntė laišką, kuriame priminė, kad sankcionuotų fizinių ir juridinių asmenų turto įšaldymas yra privalomas. Privaloma ir teikti duomenis apie įšaldytą turtą.
„Tačiau įvairios valstybės narės šią informaciją toliau teikia netolygiai ir ją atnaujina nevienodai dažnai“, – rašoma laiške.
„Tai pakerta mūsų bendras pastangas.“
ES šiuo metu svarsto pasiūlymus dėl būdų, kaip būtų galima panaudoti įšaldytą rusų turtą siekiant padėti finansuoti Ukrainos atstatymą.
Svarbiausi penktadienio įvykiai
- JAV ruošiasi siųsti Ukrainai naują 275 mln. dolerių vertės karinės pagalbos paketą, kuriame – nauji pajėgumai dronams naikinti ir oro gynybai stiprinti;
-
Padėtis Ukrainos rytuose esančiame Donbaso regione išlieka labai sudėtinga, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis;
-
Jungtinės Valstijos penktadienį išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos ir Irano „plataus masto gynybos partnerystės“, kurią pavadino „kenksminga“ Ukrainai, Irano kaimyninėms šalims ir visam pasauliui;
-
Europos Sąjunga 2 milijardais eurų papildys fondą, skirtą padėti Ukrainai apsiginkluoti, apmokėjimams už ginklų tiekimą jį ištuštinus, penktadienį pranešė Europos diplomatai;
-
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas perspėjo, kad kovos Ukrainoje gali tapti nekontroliuojamos ir virsti Rusijos ir NATO karu;
-
Penktadienį Jungtinės Karalystės ambasadorė Barbara Woodward Jungtinėse Tautose (JT) pareiškė, kad Maskva bando gauti daugiau ginklų iš Irano;
-
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad galiausiai reikės sudaryti susitarimą, kad būtų nutrauktos kovos Ukrainoje;
-
Prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Rusija dėl 60 JAV dolerių (57 eurų) už barelį kainų „lubų“, kurias Vakarų šalys dėl Maskvos invazijos į Ukrainą nustatė rusiškos naftos eksportui, gali sumažinti savo „juodojo aukso“ gavybą;
-
R. T. Erdoganas ketina pasikalbėti su V. Zelenskiu ir V. Putinu. Turkija, anot jo, ryžtingai palaiko Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, tačiau taip pat pasisako prieš „prieštaravimų kurstymą regione protu nesuvokiama politika prieš Rusiją“;
-
Rusija penktadienį pareiškė, kad jos ryšiai su Jungtinėmis Valstijomis išlieka „krizėje“, nepaisant to, kad JAV krepšinio žvaigždė Brittney Griner buvo išlaisvinta iš Rusijos kalėjimo ir iškeista į liūdnai pagarsėjusį rusų prekeivį ginklais Viktorą Butą;
-
Nepaisant to, kad Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmą sykį oficialiai patvirtino, kad dabartinis Rusijos teritorinis tikslas yra visiškai užimti keturias šiuo metu iš dalies okupuotas Ukrainos sritis, V. Putinas vis dar siekia realizuoti maksimalius tikslus šiame kare;
-
Rusijos pajėgos Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje dislokavo raketų leidimo įrenginių, ketvirtadienį paskelbė ukrainiečių pareigūnai.
