Pratybomis, kurios yra pirmasis iš penkių iki birželio vidurio vyksiančių kovinio šaudymo pratybų etapų, pažymima Seulo ir Vašingtono karinio aljanso sukūrimo 70 metų sukaktis. Šiaurės Korėja į tokias dideles Pietų Korėjos ir JAV pratybas paprastai reaguoja raketų ir kitų ginklų bandymais.
Nuo 2022 metų pradžios Šiaurės Korėja išbandė daugiau kaip 100 raketų, tačiau nuo balandžio vidurio, kai surengė kietojo kuro tarpžemyninės balistinės raketos bandymą, nepaleido nė vienos. Ji teigia, kad jos bandymai yra atsakas į išplėstas karines pratybas tarp JAV ir Pietų Korėjos, tačiau stebėtojai sako, kad Šiaurės Korėja siekia paspartinti ginkluotės kūrimą ir galiausiai diplomatinėmis priemonėmis išsireikalauti iš savo varžovų didesnių nuolaidų.
JAV ir Pietų Korėjos kovinio šaudymo pratybos, vadinamos „Jungtinėmis naikinamosios ugnies pratybomis“, yra didžiausi tokio pobūdžio mokymai. Pasak Pietų Korėjos gynybos ministerijos, nuo jų pradžios 1977 metais pratybos buvo surengtos 11 kartų.
Pasak Pietų Korėjos gynybos ministerijos, pratybose dalyvavo 2 500 karių ir 610 ginkluotės sistemų, tokių kaip naikintuvai, atakos sraigtasparniai, bepiločiai orlaiviai, tankai ir artilerija iš Pietų Korėjos ir Jungtinių Valstijų. Vėliausiose 2017 metais vykusiose pratybose dalyvavo apie 2 000 karių ir 250 ginkluotės sistemų iš abiejų šalių.
Per pratybas imituoti artilerijos ir aviacijos smūgiai Šiaurės Korėjos kariniams objektams fronto linijoje, kurie būtų atsakas į ataką.
Ministerijos pranešime teigiama, kad Pietų Korėja sieks įtvirtinti „taiką, pasitelkdama didžiulę jėgą“, kad atremtų Šiaurės Korėjos grėsmes.
Šiaurės Korėja kol kas nereagavo į pratybų pradžią. Praėjusį penktadienį jos valstybinė žiniasklaida pratybas pavadino tipiška į Šiaurės Korėją nukreipto karo repeticija ir teigė, kad negali neatkreipti dėmesio į tai, jog pratybos vyksta už kelių kilometrų nuo jos sienos.
Šiaurės Korėjos centrinė naujienų agentūra pareiškė, kad JAV ir Pietų Korėja dėl pratybų sulauks neįvardytų atsakomųjų veiksmų.
Anksčiau šiemet Pietų Korėjos ir JAV kariuomenės surengė didžiausias lauko pratybas per pastaruosius penkerius metus. JAV į bendras pratybas su Pietų Korėja taip pat nusiuntė branduolinį lėktuvnešį „USS Nimitz“ ir branduolinius užtaisus galinčius nešti bombonešius.
Seule įsikūrusio Korėjos nacionalinės strategijos tyrimų instituto analitikas Moon Seong-mookas sakė, kad Šiaurės Korėja gali pasinaudoti Pietų Korėjos ir JAV pratybomis kaip pretekstu atnaujinti bandymus. Jis sakė, kad vidaus klausimai, pavyzdžiui, Šiaurės Korėjos siekis padidinti žemės ūkio gamybą, prasidėjus ryžių sėjai, vis dar gali turėti įtakos sprendimui dėl ginklų bandymų.
„Šiaurės Korėja negali nejausti tam tikros naštos dėl Pietų Korėjos ir JAV bendrų ugnies pratybų, kurios rengiamos pirmą kartą per šešerius metus“, – sakė Moon Seong Mookas.
Praėjusį mėnesį susitikę JAV prezidentas Joe Bidenas ir Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas paskelbė, kad imsis veiksmų atgrasymo pajėgumams stiprinti. J. Bidenas taip pat griežtai perspėjo, kad bet kokia Šiaurės Korėjos branduolinė ataka prieš JAV ar jų sąjungininkus „baigsis pabaiga bet kokio režimo“, kuris imtųsi tokių veiksmų.
Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno sesuo Kim Yo Jong pareiškė, kad J. Bideno ir Yoon Suk-yeolo susitarimas atskleidė abiejų šalių „priešiškiausią ir agresyviausią norą imtis veiksmų“ prieš Šiaurės Korėją. Ji pagrasino dar labiau sustiprinti savo šalies branduolinę doktriną, sakydama, kad „JAV ir Pietų Korėjos neįgyvendinama svajonė nuo šiol susidurs su galingesnės jėgos subjektu.“
Susirūpinimas dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos padidėjo po to, kai Šiaurės Korėja praėjusiais metais priėmė įstatymą, leidžiantį prevenciškai panaudoti branduolinius ginklus. Daugelis užsienio ekspertų teigia, kad Šiaurės Korėja dar neturi veikiančių branduolinių raketų.
