D. Peskovas pažymėjo, kad Baltijos šalys ir Lenkija yra „gana agresyviai nusiteikusios“. „Gana gaila, kad šiomis sąlygomis, sakykim taip, didžiųjų Europos šalių vadovai, kurie yra visų procesų Europoje variklis, deja, nevykdo balansuojančio ir atstovaujančio vaidmens (tiems) kurie turi ekstremistinių polinkių“, – cituojamas jis „Kommersant“.
Baltijos šalys ir Lenkija yra pasirengusios „daryti viską, kad tik provokuotų konfrontaciją su Rusija, mažai galvojant apie pasekmes“, aiškino Ukraina užpuolusios šalies prezidento atstovas. Taip jis pasisakė komentuodama Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos raginimą „peržengti raudonąją liniją“ ir tiekti Ukrainai naikintuvus bei tolimojo nuotolio raketas.
JAV kol kas atsisako tiekti Ukrainai naikintuvus F-18, tos pačios pozicijos laikosi ir Vokietija. Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neatmetė tokios galimybės. Kai kurių valstybių lyderiai baiminasi, kad tiekiant Ukrainai naikintuvus, gali būti peržengta „raudonoji linija“, dėl ko gali kilti tiesioginis karas tarp NATO ir Rusijos.
„Žinote, aš mačiau daug raudonųjų linijų, kurios buvo nubraižytos, ir kartais net susidaro įspūdis, kad tas raudonąsias linijas nubraižome ne mes, Vakarų valstybės, demokratinės valstybės, o jas, pasitelkdama baimę ir grasinimus, bando nubraižyti teroristinė valstybė Rusija. Ir bando jas primesti“, – pirmadienį LRT televizijos laidai „Dienos tema“ sakė G. Nausėda.
Rusijai prieš beveik metus užpuolus Ukrainą Vakarų valstybės susivienijo teikdamos pagalbą agresorės paveiktai šaliai. Pastaruoju metu kyla vis daugiau kalbų apie būtinybę suteikti naujos kartos vakarietiškus naikintuvus, kurie padėtų apsaugoti Ukrainos oro erdvę.
