Dar prieš 30 metų vidurinė klasė sudarė 61 proc. visų OECD šalių gyventojų. Tačiau skirtingose šalyse šis rodiklis ženklia skiriasi: jeigu JAV vidurinei klasei priskiriama apie pusę gyventojų, tuo metu Skandinavijos šalyse – apie 70 proc. OECD vidurine klase yra vadinami tie namų ūkiai, kurių pajamos sudaro nuo 75 iki 200 proc. pajamų medianos šalyje. Pavyzdžiui, JAV vienam žmogui reikia uždirbti nuo 20,7 iki 55,4 tūkst. eurų per metus, kad jis būtų priskiriamas prie vidurinės klasės.
Kas gero Lietuvoje?
Lietuvoje, kad būtų priskirtas prie vidurinės klasės vieno asmens namų ūkis turėtų uždirbti nuo 451 iki 1202 eurų „į rankas“. Jeigu vienas asmuo uždirba daugiau nei nurodyta suma, pagal OECD jis patenka jau į aukštesnes pajamas uždirbančiųjų gretas, kurių priskaičiuojama 13 proc. Vidurinės klasės atstovų Lietuvoje yra 52 proc., o žemesniosios pajamų klasės – 35 proc.
Dviejų asmenų šeima siekdama patekti į vidurinę klasę Lietuvoje turėtų uždirbti nuo 638 iki 1701 euro. Trijų – nuo 781 iki 2083 eurų.
OECD šalių vidurkis yra 61 proc. vidurinės klasės atstovų, 30 proc. žemesniosios pajamų klasės ir 9 proc. aukštesniosios. Daugiau nei 70 proc. vidurinės klasės atstovų turi tokios šalys kaip Švedija, Islandija, Norvegija, Čekija.
Per pastarąjį dešimtmetį vidurinė klasė Lietuvoje traukėsi 2 proc. 0,8 proc. „perėjo“ į labiau prakutusių gretas, 1,2 proc. atsidūrė „žemesnių pajamų“ zonoje.
Štai kaip augo pajamos
1985-aisiais vidurinės klasės bendrosios pajamos išsivysčiusiose šalyse keturiskart viršijo analogišką turtingiausiųjų rodiklį. Dabar jis viršija mažiau nei triskart. Vidutinės klasės pajamos visą šį laiką augo lėčiau nei nekilnojamo turto, sveikatos apsaugos, išsilavinimo ir kitų paslaugų ar prekių kainos. Šiandien penktadalis vidurinės klasės atstovų leidžia daugiau, negu uždirba, dėl to išaugo jų kreditinis spaudimas tapti skolininkas (jis šiuo metu yra aukštesni, negu pas vargšus ar turtuolius). Tokia ekonominė situacija atsiliepia jaunosios kartos galimybėms tapti vidurine klase.
Skausmingu išlieka ir būsto klausimas. Jeigu 1985-aisias apmokėti būstui tekdavo palikti 25 proc. pajamų, tai dabar – trečdalį.
Pasak OECD sekretoriaus Angelo Gurri, „šiandien vidurinė klasė vis labiau primena valtį po audros“: pavyzdžiui, būsto nuoma Berlyne nuo 2012-ųjų pabrango 70 proc., Miunchene – 43 proc., nors realios pajamos Vokietijos darbuotojams išaugos vos 8,4 proc.
OECD ataskaitoje pažymima, kad vidurinės klasės žmonių pajamos augo vidutiniškai 0,3 proc., tuo metu turtingųjų pajamos per paskutinį dešimtmetį vidutiniškai augo net 10 proc.
Beveik 70 proc. „Kūdikių kartos“ žmonių priklausė vidurinių pajamų grupei kuomet jiems buvo 20-30 metų, tik 60 proc. dabartinių dvidešimtmečių kartos gali pretenduoti į šį sąrašą.
Stipriausiai vidurinio sluoksnio susitraukimą pajuto JAV, Izraelis, Vokietija, Kanada, Suomija ir Švedija.
Sąsajos su pasauline ekonomika
OECD specialistai tvirtina, kad tarp tvirtos vidurinės klasės ir ekonominio augimo yra aiškus ryšys.
Pagrindinės vidurinės klasės savybės: korupcijos netoleravimas ir pasitikėjimas demokratinėmis vertybėmis.
Todėl problemos su vidurine klase gali atsiliepti politiniam stabilumui, o taip pat gali sutrukdyti investicijų atėjimui ar atsispindėti ekonomikos augime.
„Tai susiję su sparčiu technologijų vystymusi, kurios suteikia didžiulį pranašumą tiems, kas jas valdo. Iš to ir seka pridėtinės vertės koncentracija vienose rankose, tai leidžia eiliniams darbuotojams ir smulkiesiems verslininkams palikti mažąją dalį. Tokiu būdu, turtingieji savo rankose koncentruoja daugiau pajamų ir turtų“, – leidiniui „Snob“ aiškino ekonomistas Andrejus Movčanas.
Siūlymas: mažinti mokestinę naštą
Faktas, kas vidurinis sluoksnis atsidūrė po to tikro pobūdžio presu nėra naujiena, ir tapo matomas plika akimi po finansinės krizės.
„Tai jau nebe tik paprasčiausias nujautimas“, – ataskaitos rezultatus komentavo OECD užimtumo skyriaus vadovas Stefano Skarpetta.
Tarp galimų žingsnių, kuriuos organizacija siūlo žengti siekiant sumažinti spaudimą, yra minimi mokesčių mažinimas ir jų didinimas turtingiesiems, o taip pat priemonės apriboti būsto kainų, išsilavinimo, medicininių paslaugų kainas.
