Pulsarų atradimas
Britų astronomė Dame Jocelyn Bell Burnell buvo pirmoji, kuri 1967 m. atrado pulsarą, kai pastebėjo radijo pulsarą. Nuo to laiko pastebėti ir kitokio tipo pulsarai, skleidžiantys rentgeno ir gama spindulius. Pulsarai iš esmės yra besisukančios, magnetizuotos neutronų žvaigždės, tačiau kai jie pirmą kartą buvo atrasti, buvo manoma, kad jie gali būti skleidžiami net ir ateivių.
„Oho!“ radijo signalas
1977 m. astronomas, ieškantis kitų gyvybės formų danguje virš Ohajo, aptiko tokį stiprų radijo signalą, kad susijaudinęs parašė „Oho!“ šalia savo duomenų.
72 sekundžių sprogimas, kurį dr. Jerry Ehmanas aptiko radijo teleskopu, kilo iš Šaulio žvaigždyno, tačiau neatitiko jokio žinomo dangaus objekto.
Nuo to laiko sąmokslo teoretikai teigė, kad „Oho! signalas “, kuris buvo 30 kartų stipresnis už foninę spinduliuotę, buvo protingų nežemiškų gyvybių pranešimas.
Suakmenėję Marso mikrobai
1996 m. NASA ir Baltieji rūmai pranešė, kad uoloje yra Marso vabalų pėdsakų.
Meteoritas, kataloguotas kaip Allen Hills (ALH) 84001, prieš 13 000 metų rėžėsi į užšalusias Antarktidos atliekas ir buvo išgautas 1984 m. Publikuotose nuotraukose matomi pailgi segmentuoti objektai, kurie atrodė stulbinančiai panašūs į gyvus. Tačiau jaudulys truko neilgai. Mokslininkai suabejojo tikrumu, ir mąstė, kad galbūt meteoritų mėginiai buvo užteršti.
Jie taip pat teigė, kad šiluma, susidariusi uolai sprogus kosmose, galėjo sukurti mineralines struktūras, kurias galima supainioti su mikrofosilomis.
„Tabby's Star“ žvaigždės elgesys 2005 metais
Žvaigždė, kitaip vadinama „KIC 8462852“, yra nutolusi 1400 šviesmečiais nuo mūsų, ir nuo 2015-ųjų, kai ją atrado, glumino astronomus.
Jis pritemsta daug greičiau nei kitos žvaigždės, o tai, kai kurių ekspertų nuomone, yra ateivių, naudojančių žvaigždės energiją, ženklas.
Naujausi tyrimai „pašalino ateivių megastruktūros galimybę“, ir rodo, kad keistus signalus gali sukelti dulkių žiedas.
Egzoplanetos Goldilocks zonoje
2015 metų vasarį astronomai paskelbė pastebėję žvaigždžių sistemą su planetomis, galinčiomis palaikyti gyvenimą vos už 39 šviesmečių.
Buvo aptiktos septynios į Žemę panašios planetos, skriejančios aplink netoliese esančią nykštukinę žvaigždę „Trappist-1“, ir visų jų paviršiuje galėjo būti vanduo, vienas pagrindinių gyvenimo komponentų.
Mokslininkai teigė, kad trijų planetų sąlygos yra tokios geros, kad jose jau galėjo išsivystyti gyvybė. Tyrėjai teigia, kad per dešimtmetį sužinos, ar bet kurioje planetoje yra gyvybės, ir sakė, kad „tai tik pradžia“.
