Ukrainos „Pilietinių laisvių centro“ atstovė Oleksandra Matvijčuk 46 valstybių Europos Tarybos, svarbiausios žemyno žmogaus teisių organizacijos, sesijoje sakė, kad nuo 2022 metų vasario 24 dienos invazijos Ukraina užfiksavo apie 31 000 galimų karo nusikaltimų atvejų.
Tačiau dėl didelio darbo krūvio teisinė sistema nesugebėjo tinkamai išnagrinėti daugumos iš jų, sakė O. Matvijčuk.
„Karas pavertė žmones skaičiais. Karo nusikaltimų mastas tampa toks didelis, kad tapo neįmanoma atpažinti visų istorijų“, – sakė ji, pabrėždama, kad ir toliau labai svarbu kiekvienam žmogui suteikti teisingumo jausmą.
Žmogaus teisių advokatė teigė, kad kaltinimai rusams dėl karo nusikaltimų susiję su civilių gyventojų prievartavimu, kankinimais ir žudymu, prievartiniais trėmimais, vaikų grobimais, bažnyčių, mokyklų ir ligoninių naikinimu.
„Dirbu su žmonėmis, išgyvenusiais pragarą, – tęsė O. Matvijčuk, – ir esu įsitikinusi, kad, be savo gyvenimo, sugriautų šeimų, sugriautos ateities vizijos, šie žmonės trokšta atkurti pasitikėjimą, kad teisingumas egzistuoja, nors ir pavėluotai.“
Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras pranešė, kad, sausio 23 dienos duomenimis, kare žuvo 7 068 civiliai gyventojai.
Nors Ukrainos pareigūnai ragino atsiųsti modernių tankų ir pažangios ginkluotės savo šalies gynybai stiprinti, O. Matvijčuk nori, kad panašios pastangos būtų dedamos ir teisiniams pajėgumams stiprinti.
„Turime į nacionalinio tyrimo ir nacionalinio teisingumo lygmenį įskiepyti tarptautinius elementus“, – sakė ji.
Ji paragino Europos Tarybą padėti sukurti sistemą, pagal kurią būtų galima pasitelkti daugiau tarptautinių tyrėjų ir teisėjų, kurie padėtų Ukrainai vykdyti baudžiamąjį persekiojimą.
Spalio mėnesį O. Matvijčiuk organizacija „Pilietinių laisvių centras“ kartu su Rusijos žmogaus teisių gynimo grupe „Memorial“ ir Baltarusijos teisių gynimo grupės „Viasna“ vadovu Alesiu Beliackiu buvo paskelbta viena iš 2022 metų Nobelio taikos premijos laureatų.
Sakydama aistringą kalbą ketvirtadienį Europos Tarybos salėje ji taip pat drebančiu balsu apgailestavo, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas susitelkia ties keliomis atrinktomis bylomis ir neturi jurisdikcijos nagrinėti agresijos nusikaltimo, už kurį daugelis tarptautinės bendruomenės narių nori patraukti baudžiamojon atsakomybėn Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir kitus aukščiausius Kremliaus pareigūnus.
Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos vykdomoji komisija paragino įsteigti teismą, kuris vykdytų baudžiamąjį persekiojimą už agresijos nusikaltimą, o O. Matvijčuk paragino Europos Tarybą taip pat imtis vadovaujančio vaidmens šioje srityje.
Pasak jos, kažkas turi įvykti greitai, nes ji, kaip teisės ekspertė, turi tik vieną atsakymą į sunkią savo tautos padėtį: „Aprūpinkite Ukrainą modernia ginkluote, nes dabar įstatymas neveikia.“
