kariai

Panevėžyje įsikūrusiame Karaliaus Mindaugo husarų batalione penktadienį prisiekė 300 karių šauktinių. Iškilmės prasidėjo Švč. Trejybės bažnyčioje, kur buvo aukojamos šventos Mišios. Po jų kariai iš Nepriklausomybės aikštės žygiavo į Laisvės aikštę, kur vyko iškilminga priesaikos ceremonija, pranešė vietos savivaldybė Ceremonijos metu kariai prisiekė ištikimai tarnauti Lietuvai, ginti jos laisvę, nepriklausomybę ir savo artimuosius.

Kaune įgūdžius tobulina narai-išminuotojai. Šį kartą jie treniruojasi itin sudėtingomis sąlygomis. Pratybų vieta parinktas Kauno tvirtovės VIII fortas, kurio tuneliai užlieti vandeniu. Ten kariams tenka saugotis styrančių aštrių strypų, daiktų sankaupų ar nerti į siaurus, 7 metrų gylio šulinius. Specialistai pastebi, kad pastaruoju metu randama vis daugiau karo laikų sprogmenų, dažnai tenka dirbti ir po vandeniu, tad treniruotės būtinos. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vilniaus Katedros aikštėje trečiadienį iškilmingoje ceremonijoje tarnauti Lietuvai prisiekė beveik šimtas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos pirmakursių. Su pirmakursiais kartu vyko ir Jaunųjų kariūnų lyderių pasižadėjimo ceremonija – 40 jaunuolių įsipareigojo saugoti ir ginti Lietuvos garbę.

Užimtumo tarnybai (UT) paskelbus apie internetinį polapį, skirtą į Lietuvą atvyksiančių Vokietijos brigados šeimų integracijai, tarnybos direktorė sako, jog Lietuva joms galėtų pasiūlyti konkurencingas darbo rinkos sąlygas informacinių technologijų ar inžinerinėse srityse. Be to, Vokietijos ambasada Lietuvoje taip pat įžvelgia svarbą tarnybos kuriamame naujame integraciniame įrankyje ir pritaria, jog informacijos prieinamumas yra vienas iš svarbių motyvacijos atvykti faktorių.

Ukraina ruošiasi šiaurės korėjiečių karių atakoms, kurie praėjusią savaitę atvyko į Rusijos Kursko sritį. Pagal ukrainiečių karių teiginius, Kim Jong Uno smogikai gali pradėti šturmą prieš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas jau artimiausiomis dienomis, rašo „The New York Times“, kurį cituoja UNIAN. „Mus įspėjo apie artėjantį puolimą. Galbūt jau artimiausiomis dienomis“, – leidiniui kalbėjo pulkininkas Artemas Cholodkevičius, 61-osios mechanizuotosios brigados Ukrainoje vadas.

Ukraina didina mobilizacijos pastangas ir karių ieško tokiose vietose kaip koncertų salės, parduotuvės, kavinės. Apie tai skelbia „The Wall Street Journal“, rašo UNIAN. Anot leidinio, tai įrodo, kad Ukrainai vis sunkiau surasti naujų karių, kurie kompensuotų nuostolius fronte. Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau beveik trejus metus, o įtampa visuomenėje auga. Dalis žmonių vengia šaukimo į kariuomenę, Ukraina susiduria su rusų skaitine persvara.

Šeštadienį, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) organizuotos konferencijos metu, buvo pasirašytas rezervo karių organizacijų tarpusavio bendradarbiavimo memorandumas. Tikimasi, kad jis sustiprins bendradarbiavimą tarp rezervo organizacijų ir padės efektyviau siekti užsibrėžtų tikslų. „Personalo rezervas yra svarbi šalies karinės galios sudedamoji.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad vykdant tyrimą dėl privalomos karinės tarnybos vengimo Kyjive sulaikė šešis žmones, tarp kurių yra verbavimo centre dirbančių pareigūnų, ir paėmė daugiau kaip 1,2 mln. JAV dolerių (1,11 mln. eurų). Mobilizacija – jautri tema Ukrainoje, ypač po to, kai šiais metais buvo surengta didelė verbavimo kampanija, skirta sustiprinti Ukrainos pajėgas, kovojančias su Rusijos invazija.  Pasipylė kaltinimai korupcija.

18 Šiaurės Korėjos kariškių jau pabėgo iš pozicijų prie Ukrainos sienos su Rusijos Briansko ir Kursko sritimis, praneša „Suspilnė“, remdamasi šaltiniais žvalgybos tarnyboje. Pasak šaltinių, tai įvyko už 7 kilometrų nuo Rusijos valstybinės sienos su Ukraina. Šaltinis pridūrė, kad Šiaurės Korėjos karių pabėgimo motyvai kol kas nenustatyti, o Kremliaus kariuomenė pradėjo jų paiešką.

Šešiose šalies savivaldybėse ketvirtadienį prasideda Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės pratybos. Kaip skelbia Lietuvos kariuomenė, karinės pratybos vyks Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių, Kazlų Rūdos, Prienų ir Raseinių rajonuose. Iki sekmadienio truksiančiuose mokymuose iš viso dalyvaus apie 50 karių. Ginkluoti kariai judės pėsčiomis, ratine karine technika, bus naudojami imitaciniai šaudmenys.

Nuo plataus masto Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios rusų nelaisvėje mirė mažiausiai 177 karo belaisviai ukrainiečiai. Kaip praneša „Ukrinform“, tai leidiniui „Politico“ pareiškė Koordinacinio elgesio su karo belaisviais štabo atstovė Viktorija Cymbaliuk. Ji pažymėjo, kad dėl tarptautinės priežiūros stokos tikrasis mirčių skaičius Rusijos kalėjimuose greičiausiai yra kur kas didesnis. „Turime tokį skaičių.

Iki 2030 metų Lietuvoje turėtų tarnauti 15,5 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, o aktyviajame rezerve – parengta 50 tūkst. karių. Šiam Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtam kariuomenės personalo planui 2024–2030 metams trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas. Ministerijos teigimu, tokie skaičiai siūlomi atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją. „Šiuo metu planuojama principinę kariuomenės struktūrą papildyti nauju kariuomenės junginiu – pėstininkų divizija.

Nors visų dėmesys sukoncentruotas į pasirengimą Lietuvoje priimti vokiečių brigadą, tačiau rimtos statybos vyksta ir Pabradėje, kur dislokuotas sunkusis JAV karių batalionas. Maždaug tūkstantis amerikiečių karių Lietuvoje nuolat rotuojasi jau penkerius metus, bet iki šiol jie gyvena konteineriniuose nameliuose. Bet jau greitai amerikiečiams bus įrengtos ir visiškai naujos kareivinės, tam skirta apie pusantro šimto milijonų eurų.

Praėjusią parą Ukrainos karinės pajėgos eliminavo 1 270 Rusijos karių. Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų rugsėjo 8 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai iš viso sudarė apie 625 260 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Apie tai „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos gynėjai dronus, kurie rusams kelia baimę, praminė klastingo animacinio personažo vardu ir gali valdyti iš bet kurios pasaulio vietos. Ir juos sunku užslopinti elektroninėmis karo sistemomis, o šono keliamoji galia ir skrydžio nuotolis viršija anksčiau naudotus modelius. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Penktadienį Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione bus pristatyta modernaus kario aprūpinimo programa. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) duomenimis, pristatomą manevrinio kario aprūpinimo programą sudarys trys dalys: ginkluotė, ekipuotė ir apranga. Kaip praneša ministerija, šios programos įgyvendinimui kasmet skiriama daugiau nei 100 mln. eurų. Renginyje ketina dalyvauti krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas bei kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras.

Oficialiai pradedamos didžiausios istorijoje karinės infrastruktūros statybos. Rūdninkuose, vietoje, kur iškils didžiulis karinis miestelis, skirtas Vokietijos brigadai, įkasta simbolinė kapsulė. Miestelis bus milžiniškas – jame tilps tiek žmonių, kiek gyvena Šilalėje, o vien vidaus gatvių teks nutiesti per 10 kilometrų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vis labiau trūkstant karių puolimui Ukrainoje, Rusija, siekdama išvengti nepopuliarios mobilizacijos pasikartojimo, didina išmokas samdomiems kariams. Kartu yra nedaug ženklų, kad tai duoda rezultatų. Apie tai rašo agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais Kremliuje ir Rusijos gynybos ministerijoje. Rusijos ginkluotosios pajėgos nesulaukia pakankamai naujų karių, kad kompensuotų nuostolius fronto linijoje, kurie yra didžiausi nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 m. vasarį.

Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė perimti du Valstybinei miškų urėdijai priklausančius sklypus miškuose, kad juose būtų įrengti keliai į Pabradės poligoną ir Tauragės rajone esantį batalioną. Pagal nutarimą, Vyriausybė Švenčionių rajone, Pabradės seniūnijoje, Spenglo kaime esantį sklypą perduos Švenčionių rajono savivaldybei, kad ši suformuotų žemės sklypą kelio į Generolo Silvestro Žukausko poligoną įrengimui.

Netoli Šilutės pokši šūviai, laksto šarvuoti automobiliai, o į apklausas gabenami surakinti diversantai. Lietuvos karo policininkai kartu su kitais pareigūnais bei sąjungininkais iš kitų šalių vykdo pratybas, kuriose mokosi, kaip bendradarbiauti kilus riaušėms ar Lietuvoje suaktyvėjus priešo diversantams. Šalia Šilutės įvyko karo policijos pratybos „Šerifas 2024“. Į nuošalią vietą vienas po kito atlėkė karo policijos „Hameriai“. Jie dengė karius, kurie nukirpo grandines ir atidarė vartus.

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. birželio 22 d. Ukrainoje sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės iš viso apie 533 090 rusų okupantų, iš jų 1 110 – vien per pastarąją parą. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Rusijoje, Voronežo srityje, 69-erių senolis taranavo autobusą, kuriuo iš Ukrainos važiavo rusų kariai. „Autobusas, kuriuo iš Ukrainos į Ufą buvo vežami 32 kariai – samdiniai ir mobilizuotieji – užvakar pateko į avariją“, – „Telegram“ pranešė „ASTRA“. Vairuotojas žuvo vietoje, 9 kariai sužeisti „ASTRA“ duomenimis, autobusas susidūrė su automobiliu „Volga“, kuris išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Susidūrimo metu automobilis sprogo, o jo vairuotojas žuvo vietoje.

Ingrida Šimonytė pakomentavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymus apie karių siuntimą į Ukrainą. Tai įvyko, kai Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis su oficialiu vizitu apsilankė Vilniuje ir su premjere Ingrida Šimonyte aptarė pagrindinius kariaujančios šalies poreikius. Tada Ingrida Šimonytė teigė, kad Macrono žodžius sudėliojo taip, kaip jam patogu.

I. Šimonytė pakomentavo ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymus apie karių siuntimą į Ukrainą. Tai įvyko, kai Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis su oficialiu vizitu penktadienį apsilankė Vilniuje ir su premjere Ingrida Šimonyte aptarė pagrindinius kariaujančios šalies poreikius.

Reaguodami į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasvarstymus apie galimą Vakarų šalių karių siuntimą į Ukrainą, daugiau nei pusė šalies gyventojų pasisako prieš bet kokį Lietuvos pajėgų dislokavimą Rusijos invazijai besipriešinančioje šalyje, rodo BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Sociologinio tyrimo duomenimis, beveik 56 proc. respondentų karių siuntimui nepritaria, apie 15 proc.

Dalis šauktinių visais būdais bando išvengti tarnybos. Vien pernai kariuomenė išrašė 14 tūkstančių baudų jaunuoliams, kurie nepaisė raginimų pasitikrinti sveikatą, arba prisistatyti į batalioną ir atlikti tarnybą. Dėl 450 jaunuolių pradėti ikiteisminiai tyrimai, jiems gresia net baudžiamosios bylos. Tokius skaičius regintys parlamentarai griebiasi už galvos ir rėžia, kad šiuolaikinis jaunimas žino tik teises, o ne pareigas.

Lietuvos kariuomenė perspėja gyventojus nepanikuoti. Nuo Lenkijos sienos šiomis dienomis judės Vokietijos Padidinto budrumo brigada su tankais, sunkiąja ir kitokia technika. Vyks į Švenčionių rajoną, Pabradės poligoną, kur vyks pratybos. Vokietijos brigada treniruojasi, per kiek laiko, kilus karui, galėtų savo pajėgas permesti iš vienos valstybės į kitą.

Į Lietuvą pratyboms ketvirtadienį atvyksta apie 700 vokiečių karių su daugiau nei 200 karinės technikos vienetų. Lietuvai priskirtos Vokietijos Padidinto budrumo brigados (angl. enhanced Vigilance Activity Brigade, eVA) 91-ojo pėstininkų bataliono kariai atvyksta iš Lenkijos, kur dalyvavo pirmojoje pratybų „Grand Eagle 24“ dalyje, treniravosi ir vertino karinio mobilumo poreikius bei iššūkius kertant valstybių sienas. Antroji šių pratybų dalis vyks Lietuvoje.

Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. kovo 1 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 414 680 karių, įskaitant 920 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 6 610 Rusijos tankų (+17 per pastarąsias 24 val.

Rusija, pasak naujienų agentūros „RIA Novosti“, ketina perduoti Ukrainai per lėktuvo numušimą sausį žuvusių karių kūnus. Agentūra citavo Rusijos žmogaus teisių komisarę Tatjaną Moskalkovą, kuri teigė, kad palaiko kontaktą su Ukrainos pareigūnais dėl palaikų perdavimo, informuoja agentūra „Reuters“. Maskva kaltina Kyjivą sausį Belgorodo srityje numušus „Iljušin Il-76“ tipo lėktuvą, kuriuo skrido 74 žmonės.

Vakaruose pasigirdus svarstymams siųsti sausumos pajėgas į Ukrainą, prezidentas Gitanas Nausėda akcentuoja, kad tai kol kas yra ankstyva idėja, nes nemaža dalis šalių šiai iniciatyvai kategoriškai nepritaria. „Buvo diskusija apie karinių misijų galimybę Ukrainos teritorijoje, tačiau tai yra labai ankstyva idėja, kadangi nemažai valstybių – ir didelių valstybių – kategoriškai pasipriešino šitam pasiūlymui“, – trečiadienį teigė G. Nausėda.

Einant tretiesiems plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metams į Lietuvą atvykęs Ukrainos karys Aleksandras priminė, kad tolimesnė karo eiga gali išties nulemti Europos likimą. Aleksandras tvirtina, kad Europa šiuo metu susiduria su didžiausiu iššūkiu per kelis dešimtmečius ir pasidalijo svarbiausiais dalykais, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį kriziniu laikotarpiu.

Po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pasakė, kad galimybės į Ukrainą siųsti Vakarų šalių karius „negalima atmesti“, Latvija pasakė neprieštaraujanti, kad Ukrainoje būtų dislokuoti Vakarų kariai. „Latvija toliau analizuoja daugybę skirtingų būdų stiprinti paramą Ukrainai. Jeigu NATO sąjungininkėms pavyktų susitarti dėl karių dislokavimo Ukrainoje, Latvija svarstytų galimybę prisidėti“, – trečiadienį naujienų agentūrai dpa sakė Latvijos gynybos ministerijos atstovas.

 NATO neplanuoja siųsti sausumos pajėgų į Ukrainą, antradienį teigė vienas Aljanso pareigūnas, Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui pareiškus, kad tokios idėjos negalima atmesti. „NATO ir sąjungininkai teikia precedento neturinčią karinę paramą Ukrainai, – sakė NATO pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga. – Tačiau NATO kovinių pajėgų dislokavimas Ukrainoje nenumatomas.“ E. Macronas pirmadienį pareiškė, kad ateityje neatmetama galimybė siųsti Vakarų karius į Ukrainą.

Švedija, kuri netrukus turėtų prisijungti prie NATO, antradienį pareiškė, kad šiuo metu nenumato siųsti sausumos pajėgų į Ukrainą. „Šiuo metu apie tai nekalbama“, – sakė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) šalies visuomeniniam transliuotojui SVT kitą dieną po to, kai Stokholmui nebeliko kliūčių prisijungti prie transatlantinio karinio aljanso.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasirašė įstatymą dėl šauktinų demobilizacijos pasibaigus tarnybos laikui. Kariai, kurių dalis kovoja fronte nuo pat karo pradžios prieš dvejus metus, dabar galės būti perkelti į atsargą, pranešė šalies žiniasklaida. Tikslūs skaičiai nebuvo pateikti. Neatmetama, kad daugelis, kuriems galėtų būti pritaikytas šis įstatymas, jau yra žuvę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per Rusijos sukeltą karą iki šiol žuvo 31 000 Ukrainos karių. Tai yra pirmas kartas, kai oficialiai nurodytas žuvusių ukrainiečių karių skaičius jau dvejus metus trunkančiame kare. „Šiame kare žuvo 31 000 Ukrainos karių. Ne 300 000 ar 150 000, ar kaip ten Putinas ir jo melagių ratas sako. Bet kiekviena šių mirčių mums yra didelė netektis“, – spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis.

Grupė parlamentarų siūlo Seimui priimti įstatymų pataisas, sudarančias galimybę iš miestų bei miestelių reprezentacinių vietų deramai perlaidoti Sovietų Sąjungos karių palaikus į kapines. Jas inicijavęs Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojas Domas Griškevičius siūlo suteikti teisę Vyriausybei nustatyti Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimo ir laidojimo vietos įamžinimo, pažymėjimo tvarką.

Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu ketvirtadienį pranešė, kad rusų pajėgos grasino pulti tarptautinėje oro erdvėje patruliavimo misijas vykdžiusius prancūzų karinių oro pajėgų pilotus, tuo demonstruodamos didėjančią įtampą.

Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) nekilnojamojo turto vystytojai pristatė Vokietijos brigados karių ir jų šeimų apgyvendinimui projektuojamus ar statomus objektus Vilniaus ir Kauno miestuose. Pasak „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės, nebenaudojama teritorija sostinėje, šalia geležinkelio, galėtų virsti kvartalu vokiečių karių šeimoms.

Avdijivkoje vyko vieni aršiausių ir kruviniausių karo mūšių. Per pastaruosius keturis mėnesius Rusijos pajėgos apgulė mažą Ukrainos miestą. Ukrainos pajėgos atkakliai gynė savo žemes ir gerokai pranoko Rusijos karius, kai kuriuose pranešimuose teigiama, kad skirtingose fronto linijos vietose rusų karių buvo net 10 kartų daugiau nei ukrainiečių, skelbia portalas „Sky News“. Avdijivkos kritimas Rusijai atnešė svarbiausią pergalę mūšio lauke nuo tada, kai po devynis mėnesius trukusių įtemptų atkak...

Aiškėja, kas galėtų būti kariuomenės vado Valdemaro Rupšio įpėdinis. Ekspertai vardina būtinas asmens savybes, tai – profesionalumas, vadovavimo didžiausiems daliniams Lietuvoje patirtis, gebėjimas numatyti technologinius karybos pokyčius ir t.t. Tačiau pabrėžia, kad didžiausias trūkumas – tai, jog nei vienas iš kandidatų neturi tikro karo patirties.

Kai Pavlo Žilinas su patruliais išvažiuoja į Čerkasų gatves, vyrai dažnai stengiasi jų išvengti. Pavlo yra šaukimo į kariuomenę pareigūnas, ieškantis karių Ukrainos kariuomenei. Tačiau praėjus beveik dvejiems metams po Rusijos invazijos, savanoriai į fronto liniją nebeplūsta. Dauguma tų, kurie norėjo kariauti, yra arba žuvę, arba sužeisti, arba vis dar įstrigę fronte ir laukia, kol juos pakeis naujokai.

Armėnija antradienį pareiškė, kad pietiniame Siuniko regione Azerbaidžano pajėgos nukovė du karius. „Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų daliniai netoli Nerkin Hand (kaimo) Armėnijos kovinių pozicijų kryptimi paleido ugnį iš šaulių ginklų“, – pranešime nurodė Armėnijos gynybos ministerija ir pridūrė, kad žuvo du kariškiai.

Vokietijos Bundesvero brigados generolas Christianas Freudingas pasakė, kad Ukraina turi pašaukti daugiau naujų karių, kad galėtų sėkmingai atremti rusų puolimą. „Mūsų manymu, Ukrainai tikrai reikės mobilizuoti daugiau karių, vien jau dėl patiriamų aukų“, – pirmadienį paskelbtuose komentaruose žiniasklaidos organizacijai „Redaktionsnetzwerk Deutschland“ (RND) teigė gynybos ministerijos padėties Ukrainoje centro vadovas. Ch.

Vos prieš kelis mėnesius grupė naujokų Ukrainos karių buvo paprasti civiliai. Dabar jie ruošiasi kovoti su Rusija – tai tikri pavyzdžiai tokios tarnybos, kokiai, pasak Didžiosios Britanijos kariuomenės vado generolo Patricko Sanderso, karo atveju turi būti pasirengusi Jungtinės Karalystės visuomenė, skelbia portalas „Sky News“. Kai kurie naujokai nežino, kaip laikyti prieštankinį ginklą, ir jį laiko ant vieno peties. Yra ir tokių, kurie po pratybų pamiršta su savimi pasiimti savo ginklą.

Sausį atnaujintame bendrame BBC Rusijos tarnybos ir nepriklausomo Rusijos naujienų portalo „Mediazona“ tyrime nurodytos Ukrainoje žuvusių Rusijos karių pavardės – jų skaičius siekia apie 41 731. Tyrime teigiama, kad tikrasis aukų skaičius yra kur kas didesnis nei nurodyta tyrime. Savanoriai, belaisviai ir privačių karinių bendrovių „naujokai“ dabar sudaro 37 proc. visų patvirtintų Rusijos aukų, o dar 12 proc.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos kariuomenėje šiuo metu tarnauja apie 880 tūkstančių kariškių, praneša UNIAN. „Turime 880 tūkstančių. Turime milijoninę kariuomenę. Ir tuo pat metu turime 30 milijonų, o gal net šiek tiek daugiau, žmonių, kurie dirba. Tikslaus skaičiaus negaliu įvardyti“, – interviu Vokietijos televizijos kanalui ARD sakė valstybės vadovas. Anot jo, kol kas tiksliai nežinoma, kiek ukrainiečių paliko šalį, prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje.

Jau 2025 m. planuojama į privalomąją karo tarnybą pašaukti 5 tūkst. jaunuolių, patikino krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis pabrėžė, kad šaukiamųjų skaičius didės palaipsniui. „Nuo 2025 m., turėtų būti apie 5 tūkst. (šauktinių – ELTA). Šiais metais irgi numatomas didėjimas, tik mažesnis. Kiekvienais metais numatomas didėjimas“, – žurnalistams sakė A. Anušauskas.