Nemažai ginčų dėl privalomo skiepijimo kyla dėl pasirinkimo ir asmens laisvių, tačiau kaip paaiškinama šioje istorijoje, skiepijamasis yra daugiau nei tik asmeninio pasirinkimo klausimas.
Visuotinai paskiepytose bendruomenėse susidaro kolektyvinis imunitetas, o tai reiškia, kad beveik visi bendruomenės nariai yra apsaugoti nuo ligos, ir protrūkio tikimybė yra labai maža. Šis reiškinys yra ypač svarbus žmonėms, turintiems silpną imuninę sistemą.
Šiuo laišku buvo pasidalinta „Saving Scarlett“ tinklaraštyje, kurį sukūrė keturmetės šeima. Mergaitė kovoja su ūmine limfoblastine leukemija – vėžio forma, kuri paveikia baltuosius kraujo kūnelius ir dėl to gali sukelti stiprų imuniteto deficitą.
„Laiškas, kurio niekada neišsiųsiu“
Šiandien turėjo būti gera diena: mūsų gražiosios dukros pirmoji diena darželyje. Kol kiti tėvai džiūgavo ir drąsino savo vaikus, mėgavosi šiuo ypatingu momentu, mus kiek atokiau pasikalbėti pakvietė mokytoja. Tikrinusi vaikų medicinos išrašus, ji pastebėjo, kad vienas vaikas Scarlett klasėje nėra paskiepytas.
Yra daug dalykų, kuriuos norėčiau pasakyti, tačiau mano sąžinė stabdo mane. Suprantu, kad nesvarbu, ką besakyčiau, mano žodžiai neįtikins kitų tėvų pakeisti savo įsitikinimų. Jiems nerūpės, tai kokia to prasmė. Bet kai nuliūstu, aš rašau. Ir čia yra mano laiškas tiems tėvams.
Šįryt mano dukros apsirengė pirmajai dienai daželyje. Jos turėjo naujus rūbelius, kuriuos išsirinko pačios. Jos pasiėmė savo kuprines. Nusifotografavo. Važiuojant į darželį jos šypsojosi ir juokėsi. Lygiai taip pat, kaip ir jūsų vaikai.
Tačiau mano dukra nėra kaip jūsų vaikas. Mano dukra serga vėžiu. Jai su grąžtu buvo gręžiamas klubas. Jai su adata buvo besta daugiau kartų negu galime suskaičiuoti. Jai buvo atliktos operacijos, ji neteko savo plaukų, matė, kaip miršta jos draugai. Ji kentė ligą ir skausmą. Ji iškentėjo pakankamai.
Kaip tėvai, mes visą tai matėme. Mes laikėme jos galvelę, kol jos visas kūnas silpo. Mes plovėme jos kruvinas rankas, skaudančias nuo vaistų. Mes šluostėme ją dėvėdami kaukes ir pirštines, nes mūsų pačių dukra buvo per daug nuodinga, kad galėtume prisiliesti. Mes nerimavome ir verkėme, ir planavome. Mes apleidome savo kitus vaikus. Mes iškentėjome pakankamai.
Mes rinkome pinigus. Mes visuomenei atvėrėme savo gyvenimą, siekdami atkreipti dėmesį ir tikėdamiesi gydymo. Mes tai darome ne dėl savo vaiko, o dėl jūsų. Mes norime sustabdyti šią baisią ligą. Mes norime, kad daugiau nei vienas vaikas nesusirgtų vėžiu, kad daugiau nei vienas vaikas nesikankintų, kad daugiau nei vienas vaikas nemirtų. Mes tai darome dėl visuomenės, dėl didesnio gėrio.
Šiandien mano dukra ėjo į darželį. Šįvakar mes turėsime nuspręsti, ar leisime ten savo dukrą, nes jūs nepaskiepijote savo vaiko. Priėmę tokį sprendimą jūs rizikuojate mano vaiko gyvybe. Dabar turiu nuspręsti, kaip toliau priversiu savo vaiką dar labiau kankintis.
Ar man rizikuoti, kad ji susirgs Amerikoje jau beveik išnykusia liga, kuri vėl plinta dėl nepaskiepytų vaikų? Ar geriau sudaužyti jos širdelę ir pasakyti, kad ji daugiau nebegali eiti į darželį? Net „paprasta“ liga kaip vėjaraupiai gali ją nužudyti. Per paskutiniuosius dvejus metus esame priėmę ir taip daug sprendimų. Sprendimų, nuo kurių priklausė mūsų vaiko gyvybė. Jūs verčiate mus priimti dar vieną sprendimą, kurio neturėtume priimti.
Po visų mūsų kančių, prašome jūsų tik vieno dalyko. Rūpinkitės visuomene, galvokite apie didesnį gėrį. Paskiepykite savo vaikus, kad apsaugotumėte mūsų. Vakcinos nesukelia autizmo. Vakcinos nesukelia vėžio. Vakcinos gelbsti gyvybes. Ir tai yra FAKTAS.
Galiu vadinti jus savanaudžiais. Galiu vadinti jus kvailiais. Galiu vadinti jus ir dar baisiau, nes šiandien labai pykstu. Tačiau rytoj man tai nepadės. Jūs nepaguosite mano vaiko, kad ji nebegalės grįžti į darželį, ir nelaikysite jog galvelės kai ji gulės ligoninės lovoje mirdama nuo tymų.
Jūsų sprendimas jūsų iš tiesų nepaveikia. Jūs tikriausiai niekada nepamatysite savo veiksmų padarinių. Nes mes paskiepijome savo vaikus dėl visų gerovės. Mes paskiepijome savo vaikus, kad apsaugotume jūsiškius.
Aš esu tik mama, norinti apsaugoti savo vaiką. Skirtumas tas, kad mano poziciją palaiko mokslas, faktai ir statistika. Aš jaučiuosi pikta, liūdna, įsižeidusi, o labiausiai – bejėgė. Negaliu versti mokyklos liepti šio vaiko šeimai jį paskiepyti arba pakeisti grupę. Tačiau galiu naudoti savo balsą, skatindama savo valstiją panaikinti asmenines vakcinavimo išimtis. Pridėsiu tai prie savo labai trumpo reikiamų atlikti darbų sąrašo.
Šio laiško niekada neišsiųsiu, nes esu bailė. Niekada nestosiu prieš šią šeimą (iš dalies todėl, kad net nežinau, kas jie tokie). Jie gali niekada nesužinoti, kad mano dukra yra (arba buvo) toje pačioje grupėje. Esu per daug baili, kad pasakyčiau jiems, kiek jie privertė mane ir mano dukrą verkti. Jie niekada nesužinos, kaip jų sprendimas paveikė mūsų šeimą.
Taigi prašau jūsų, kai galvojate apie skiepijimą, pagalvokite apie tokius vaikus kaip Scarlett. Ir jeigu galite, pasimelskite, kad Scarlett šiuos metus įveiktų sveika ir saugi.
