„Ukraina bent iš dalies susigrąžino Juodąją jūrą ir pavertė ją draudžiamąja zona Rusijos karo laivams – tai didelis pasiekimas, turint omenyje, kad Ukraina iš viso neturi reikšmingo laivyno“, – rašo leidinys.
Rusija buvo priversta iš okupuoto Sevastopolio išplukdinti dvi fregatas, tris atakos povandeninius laivus, penkis didelius desantinius laivus, patrulinį katerį ir kelis mažus raketų laivus, rodo palydovinės nuotraukos.
Jie buvo perkelti į rytus: į saugesnį Rusijos uostą Novorosijską. Grupė kitų laivų iš Sevastopolio išplaukė į Feodosiją – uostą rytinėje Krymo pakrantėje.
Apie tai naujienų portalas tv3.lt rašė plačiau vakar publikacijoje: Dalis Rusijos karinio laivyno sprunka iš atakuojamo Sevastopolio: tą įrodo palydovinės nuotraukos.
Šią savaitę Didžiosios Britanijos gynybos sekretoriaus pavaduotojas Jamesas Heappey sakė, kad Rusijos Juodosios jūros laivynas patyrė „funkcinį pralaimėjimą“.
„Jis buvo priverstas išsiskirstyti į uostus, iš kurių negali daryti įtakos Ukrainai“, – sakė J. Heappey pažymėdamas, kad Ukrainos jūros vandenų išlaisvinimas iš rusų buvo „ne mažiau svarbus“ nei praėjusių metų kontrpuolimas Charkivo srityje.
Buvusio Ukrainos gynybos ministro Aleksejaus Reznikovo teigimu, dronai – tiek ore, tiek jūroje – suvaidino pagrindinį vaidmenį grįžtant į Juodąją jūrą. Andrijus Zagorodniukas, 2019–2020 m. ėjęs Ukrainos gynybos ministro pareigas, sakė, kad Kyjivas buvo „naujos karo formos“ pradininkas. Spiečius jūrinių bepiločių orlaivių, kainuojančių nuo 10 000 iki 100 000 JAV dolerių, atakavo Rusijos laivus, kurių vertė šimtai milijonų dolerių.
„Tai itin asimetriškas būdas susidoroti su priešo laivais. Tai taikoma sąnaudoms ir laikui. Negalite greitai pastatyti naujo laivo. Tai yra didžiulis įrenginys“, – sakė A. Zagorodniukas.
2022 metų pavasarį ir vasarą Ukraina atsilaikė prieš okupantus Juodosios jūros šiaurės vakarinėje dalyje, nuskandindama raketinį kreiserį „Moskva“ ir išstūmusi rusus iš strategiškai svarbios Gyvatės salos. Svarbų vaidmenį čia suvaidino priešlaivinės raketos – ukrainietiški „Neptune“ ir amerikietiški „Harpoon“, taip pat jau minėti dronai.
Pastarieji mėnesiai parodė tolesnę Ukrainos karinio jūrų laivyno kontrpuolimo plėtrą. Šių metų rugsėjį Ukrainos specialiosios pajėgos užėmė vadinamuosius „Boiko bokštus“ (Juodojoje jūroje esančius gręžimo įrenginius, – red. past.), o Didžiosios Britanijos parūpintos raketos „Storm Shadow“ vienu metu pradėjo smogti Rusijos taikiniams Kryme – oro gynybos sistemai S-400, Sevastopolio laivų statyklai ir Juodosios jūros laivyno būstinei.
Šie pavieniai išpuoliai turėjo dramatiškų pasekmių rusams ir privertė juos „bėgti“ – didelę dalį laivyno nugabenti į Novorosijską. Tiesa, Ukrainos pareigūnai kol kas atsargesni. Ukrainos karinio jūrų laivyno pirmininkas Dmitrijus Pletenčukas sakė, kad Kyjivas pasiekė „techninį nokdauną“, tačiau dar per anksti nurašyti Rusiją.
„Tačiau Ukraina dabar gana laisvai manevruoja Juodojoje jūroje“, – teigia leidinys „The Guardian“, primindamas Ukrainos specialiųjų pajėgų nusileidimus Kryme.
Dabar Ukrainos stebėtojai svajoja apie naują Paryžiaus sutartį – 1856 m. susitarimą, kuris užbaigė Krymo karą. Sutartis uždraudė Rusijai dislokuoti laivyną Sevastopolyje.
„Šis karas turi baigtis taip pat: kad Juodosios jūros laivynas būtų paskandintas, o Rusijai tarptautinė teisė uždraustų statyti naują“, – sakė A. Zagorodniukas.
