Tikimasi, kad artimiausiomis dienomis 32 NATO šalys oficialiai paskelbs, kad kitu NATO generaliniu sekretoriumi taps 57-erių politikos veteranas M. Rutte. Jis pakeis dabartinį vadovą Jensą Stoltenbergą, spalio 1 dieną pasibaigus šio kadencijai.
M. Rutte perims vadovavimą NATO pavojingu Vakarų sąjungininkėms metu, kai Ukrainoje tęsiasi Rusijos pradėtas karas, o Donaldas Trumpas tikisi lapkritį vėl laimėti JAV prezidento rinkimus.
Tvirtai Ukrainą palaikantis M. Rutte, kuris į ši postą ėmė pretenduoti pernai žlugus jo koalicijai, greitai pelnė Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos paramą.
Tačiau jam teko pasitelkti visus diplomatinius įgūdžius, įgytus per beveik 14 vadovavimo Nyderlandams metų, kad įveiktų Turkijos ir Vengrijos pasipriešinimą.
Balandį apsilankęs Stambule M. Rutte užsitikrino Turkijos paramą, o šią savaitę per Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą galiausiai pasiekė susitarimą su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu.
Paskutine kliūtimi, siekiant NATO vadovo posto, tapo K. Iohannisas, kurio netikėta kandidatūra sutrikdė sąjungininkus, mat šie tikėjosi, kad pavyks lengvai paskirti M. Rutte naujuoju generaliniu sekretoriumi prieš kitą mėnesį Vašingtone vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
Rumunijos saugumo taryba ketvirtadienį paskelbė, kad K. Iohannisas oficialiai pasitraukė iš varžybų dėl NATO vadovo posto ir kad Bukareštas remia Nyderlandų ministro pirmininko M. Rutte kandidatūrą į Aljanso generalinio sekretoriaus postą.
Nuogąstavimai dėl D. Trumpo
M. Rutte turės daug darbo, kai perims vadovavimą iš buvusio Norvegijos premjero J. Stoltenbergo, vadovavusio Aljansui svarbiausiais dešimtmečiais nuo Šaltojo karo pabaigos.
Praėjus vos kelioms savaitėms po naujojo NATO vadovo kadencijos pradžios, Jungtinių Valstijų rinkėjai eis prie balsadėžių ir rinksis tarp dabartinio prezidento Joe Bideno ir D. Trumpo.
Galimybė, kad kaprizingasis eksprezidentas grįš į Ovalųjį kabinetą, labai neramina sąjungininkes – jos baiminasi, kad jis gali susilpninti šios supervalstybės, kaip svarbiausio Europos saugumo garanto, vaidmenį.
D. Trumpas nuogąstavimus dar labiau pakurstė per rinkimų kampaniją pareikšdamas, kad skatins Rusiją pulti NATO nares, neskyrusias pakankamai lėšų gynybai.
Kaip ir J. Stoltenbergas, M. Rutte sulaukė pagyrų už diplomatišką bendravimą su D. Trumpu jo pirmosios kadencijos metu, kai buvusi realybės šou žvaigždė, kaip pranešama, net svarstė galimybę išvesti Jungtines Valstijas iš NATO.
„Manau, kad Markas Rutte yra labai stiprus kandidatas,– antradienį lankydamasis Vašingtone sakė J. Stoltenbergas. – Jis turi daug patirties kaip ministras pirmininkas. Jis yra artimas draugas ir kolega“.
D. Trumpo išrinkimas gali tapti iššūkiu rytiniam NATO flangui, bet M. Rutte susidurs ir su kur kas didesne Rusijos prezidento Vladimiro Putino grėsme.
Rusijos invazijai į Ukrainą tęsiantis daugiau nei dvejus metus, Kremliaus pajėgos šiuo metu yra pranašesnės. Atsižvelgiant į tai, NATO vadovui teks svarbus vaidmuo telkiant nuo karo pavargusių Kyjivo rėmėjų pagalbą.
Kartu M. Rutte turės užtikrinti, kad Aljansas būtų pasirengęs gintis nuo bet kokio galimo būsimo Maskvos puolimo, jei arba kai V. Putinas sugebės atkurti savo pajėgas.
Iš dalies tai bus susiję su Europos sąjungininkių bandymu įtikinti skirti daugiau lėšų gynybai – tai pagrindinis D. Trumpo ir kitų JAV vadovų reikalavimas.
Šią savaitę NATO paskelbė, kad 23 iš 32 Aljanso narių laikosi įsipareigojimo gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Tefloninis Markas“
Dėl savo sugebėjimo taip ilgai išsilaikyti Nyderlandų valdžioje M. Rutte net buvo pramintas „tefloniniu Marku“.
Jis turi tapti ketvirtuoju olandu NATO vadovo poste.
2022 metais Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą konservatorius M. Rutte, pasinaudodamas savo šalies ekonominiu svoriu, rėmė Ukrainą ir vadovavo pastangoms pristatyti Kyjivui naikintuvų F-16.
Nors rytiniame Aljanso flange esančios NATO šalys siekė, kad NATO vadovo postą užimtų jų atstovas, M. Rutte šalininkai tvirtina, kad jis puikiai supranta Rusijos keliamą grėsmę.
Vienas svarbiausių įvykių jam vadovaujant Nyderlandams buvo oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo numušimas virš Ukrainos 2014 metais. Per katastrofą žuvo visi 298 laineriu skridę žmonės, tarp jų – 196 olandai. Dėl šio įvykio kaltinami Maskvos remiami Rytų Ukrainos separatistų kovotojai.
