Kanados Makgilio universiteto mokslininkai padarė skrodimą 20-čiai vyrų, kurių pusė sirgo depresija ir nusižudė, o kita pusė mirė staiga ir dėl kitų priežasčių. Pažvelgę į tris skirtingus smegenų regionus – dorsomedialinę prefrontalinę žievę, užpakalinį uodeguotąjį branduolį ir mediodorsalinę gumburo sritį, jie atrado, kad depresija sergančių žmonių smegenyse yra žymiai mažiau Vimentin-Immunoreactive (VIR-IM) astrocitų.
„Daugelio depresija sergančių suaugusiųjų smegenų regionuose radome sumažėjusį astrocitų skaičių, – pranešime teigė Nagibas Mechawaras, vyresnysis tyrimo autorius ir Makgilio universiteto Psichiatrijos katedros profesorius. – Šios žvaigždės formos ląstelės yra svarbios, nes palaiko optimalią smegenų neuronų funkciją. Mūsų išvados patvirtina ir pratęsia ankstesnius tyrimus, kuriuose astrocitai buvo įtraukti į depresijos patologiją.“
Apie naują tyrimą buvo pranešta žurnale „Frontiers in Psychiatry“.
Astrocitai, turintys žvaigždės formos ūselius, yra dažniausios žmogaus smegenų ląstelės. Kadangi jie patys nesiunčia elektrinių impulsų, kažkada buvo manoma, kad jie yra pasyvios struktūros, kurios teikia fizinę ir mitybinę paramą neuronams. Tačiau dabar jau žinoma, kad šis gliocitų tipas padeda moduliuoti daugelį neuronų veiklos aspektų ir gali paveikti nervines grandines. Tai leidžia jiems atlikti įvairius vaidmenis, pavyzdžiui, kontroliuoti smegenų energijos apykaitą, taip pat sekreciją ar neuromediatorių absorbciją.
Ankstesniuose tyrimuose buvo užsiminta apie šį galimą astrocitų ir depresijos ryšį, tačiau šie nauji skrodimų duomenys yra vieni iš tiksliausių įrodymų. Be to, tyrime yra keletas trūkumų – mažas imties dydis, skrosti tik vyriškos lyties atstovai. Tyrimo metu buvo nustatyta koreliacija tarp depresijos ir VIR-IM astrocitų praradimo, tačiau nebuvo ieškota tiesioginių to priežasčių.
Didžioji dalis šio ryšio tarp astrocitų ir depresijos lieka miglota, tačiau tai atveria duris būsimiems tyrimams ir, galiausiai, naujiems depresijos gydymo būdams. Pavyzdžiui, jei kiti tyrimai patvirtintų šią idėją, mokslininkai galėtų pradėti ieškoti gydymo būdo, kuris kovotų su astrocitų mažėjimu.
„Šis tyrimas rodo, kad depresija gali būti siejama su ląsteline smegenų sudėtimi. Daug žadanti žinia yra ta, kad suaugusio žmogaus smegenys nuolat gamina astrocitus. Jei bus rasti būdai, kaip sustiprinti šias natūralias smegenų funkcijas, bus galima kovoti su depresijos simptomais“, – aiškino N. Mechawaras.
„Mūsų tyrimas pateikia rimtą priežastį vaistų kūrimui, kurie neutralizuotų akivaizdų astrocitų praradimą sergant depresija, – priduria Liam O'Leary, dirbęs šiame projekte kaip Makgilio universiteto doktorantas. – Dar nėra sukurta antidepresantų, kurie galėtų tiesiogiai veikti šias ląsteles, nors pagrindinė ketamino, veikiančio kaip antidepresantas, teorija yra ta, kad jis koreguoja astrocitų išsigimimus“.