Kaip antradienį Varšuvos saugumo forume pareiškė NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robertas Baueris, ankstesniame viršūnių susitikime Madride NATO lyderiai nusprendė padidinti karių skaičių rytiniame flange.
Dėl to buvo suformuotos keturios papildomos kovinės grupės Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje, be jau veikiančių keturių Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
NATO karinio komiteto vadovas pažymėjo, kad Aljansas suprato, jog reikia daugiau pajėgų, pasirengusių vykdyti užduotis. Todėl buvo nuspręsta greitojo reagavimo pajėgų skaičių padidinti iki 300 tūkstančių karių, kurie būtų dislokuoti per pirmąsias 30 dienų. Anot jo, šio skaičiaus turėtų pakakti „didelio konflikto su Rusija“ atveju.
R. Baueris taip pat paminėjo, kad daugelyje NATO šalių kariuomenė buvo „apleista dešimtmečius“, todėl reikalingos investicijos žmonių mokymui ir karinės pramonės plėtrai.
Be to, admirolas teigė, kad karas Ukrainoje parodė integruotos oro ir raketinės gynybos svarbą, todėl nemažai Aljanso narių turi didinti investicijas į karių rengimą, gamybos pajėgumų didinimą ir integruotą oro bei raketų gynybą.
„Oro gynyboje galite padaryti du dalykus. Galite palaukti, kol jus pasieks raketos ir tada jas numušti. Tam jums reikės daug raketų, kaip matome Ukrainoje. Ir mes kalbame ne tik apie raketas, bet ir apie bepiločius orlaivius, kurie vis dažniau naudojami.
Arba galite pasitelkti raketas ir kitas sistemas, kad sunaikintumėte sistemas, iš kurių rusai šaudo į jus šias raketas, o tai yra gana efektyvu, nes tada jie neturi iš ko šaudyti. Taigi, kalbant apie investicijas, matysime šitų dviejų dalykų derinį“, – pridūrė R. Baueris.
