Viena iš žymiausių mokslininkių teigia, kad NASA ją atleido už tai, jog išreiškė susirūpinimą dėl galimos nežemiškos gyvybės egzistavimo Marse.
Catharine Conley, NASA planetų apsaugos pareigūnė nuo 2006 iki 2017 metų, taip pat išreiškė baimę, kad „SpaceX“ astronautai gali negrįžti į Žemę gyvi.
C. Conley kaltina Kalifornijos „Jet Propulsion Laboratory“ (JPL) darbuotojus tuo, kad prieš paleidžiant „Mars 2020“ roverį, jie tinkamai neišvalė įrangos.
„Mars 2020“ yra NASA misija, kurios tikslas – surinkti Raudonosios planetos mėginius, pargabenti juos į Žemę ir ištirti, ar egzistuoja įrodymų apie buvusią ar esamą nežemišką gyvybę.
Roveris „Perseverance“ nusileido Marse 2021 m. vasario mėn. ir vis dar važinėja jo paviršiumi. Jo užduotis – surinkti mėginius, kuriuos ateityje paims „Mars Sample Return“ misija.
Tačiau C. Conley teigia, kad bet kokia medžiaga, kuri bus pargabenta į Žemę, gali būti užteršta, o visa misija – žlugti.
Kai moteris išreiškė susirūpinimą, ją atleido iš darbo
Anot jos, po to, kai išreiškė savo susirūpinimą, buvo staiga atleista iš pareigų. Ji įtaria, kad tai padaryta siekiant nutildyti jos nuogąstavimus.
„The Sun“ ji sakė: „NASA nusprendė, kad nebenori vykdyti tokio darbo, kokį aš dirbau. Jie nebenorėjo tęsti iki tol taikytos praktikos. Man tai pasirodė bloga idėja, todėl jie nusprendė, kad reikia kito žmogaus. Kalbame apie pagrindinę planetų apsaugą – tokią, kokia ji buvo pastaruosius 50 metų.“
„Aš pabrėžiau, kad jei yra 0,1 proc. tikimybė užteršti vieną mėginį, o jų yra 40, tai reiškia, kad yra 4 proc. tikimybė, jog bus bent vienas Žemės teršalų paveiktas mėginys“, – pridūrė ji.
Ir tęsė: „Tai apsunkina galimybę patikimai atskirti Marso gyvybę nuo Žemės kilmės teršalų. Vadovybei tai nebuvo priimtina – jie ėmėsi, jų manymu, tinkamų veiksmų.“
C. Conley taip pat informavo apie neatsakingą darbuotojų elgesį – pirštinių ir apsauginės įrangos nenaudojimą, taip pat netinkamai išvalytos įrangos įnešimą į mėginių surinkimo patalpas.
Abejojama, ar astronautams bus leidžiama grįžti namo, jei jie susirgs
NASA savo svetainėje skelbia, kad „Mars 2020 Perseverance Rover“ misija vis dar yra aktyvi. Roveris nusileido 2021 m. vasarį kaip NASA „Mars Sample Return“ (MSR) kampanijos dalis.
2025 m. sausį agentūra pranešė, kad planuoja paskelbti mėginių grąžinimo strategiją antroje 2026 m. pusėje.
Tačiau šie planai gali būti sukompromituoti po JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymo mažinti NASA finansavimą – viena iš nukentėjusių sričių buvo būtent MSR projektas.
Tuo metu Kinija tęsia savo planus pargabenti Marso mėginius – misija „Tianwen-3“ planuojama 2028 m., o mėginius ketinama grąžinti iki 2031 m.
Vis dėlto C. Conley ir šiuo atveju reiškia susirūpinimą: „Problema ta pati. Peržvelgiau keletą Kinijos siūlomų misijų ataskaitų – jos atrodo išsamios, kiek tai leidžia prieinama informacija. Tačiau sunku patikrinti, ar jie tikrai daro tai, ką teigia. Dirbdama NASA, ne kartą susidūriau su inžinieriais, kurie sakydavo viena, o darydavo kita.“
Nepaisant finansavimo mažinimo, D. Trumpas nepasiūlė stabdyti NASA planų iki 2030 m. nusiųsti astronautų į Marsą.
Tačiau C. Conley nuogąstauja, kad be mėginių grąžinimo misijos tai reikštų didelę žinių spragą apie tai, su kuo susidurs žmonės Marse. Ji taip pat abejoja, ar astronautams bus leista grįžti namo, jei jie susirgs.
„Jei robotai nesurinks mėginių, neturėsime pakankamai informacijos apie medžiagas, su kuriomis astronautai susidurs ar net pargabens į Žemę. Tai gali būti labai pavojinga, net jei ta medžiaga nėra biologinė“, – teigė ji.
Kritikavo Musko projektą gabenti žmones į Marsą
C. Conley taip pat kritikavo Elono Musko planus per „SpaceX“ nuskraidinti įgulas į Marsą: „SpaceX“ kalba apie žmonių siuntimą į Marsą, bet aš labai abejoju, ar kas nors išgyvens nusileidimą, nes jie, atrodo, nesukūrė ilgalaikių gyvybės palaikymo sistemų.
„Muskas pateikė daugybę pareiškimų apie žmonių siuntimo į Marsą terminus, tačiau jie, mano nuomone, yra akivaizdžiai nerealiai optimistiški – nebent jis tikisi, kad žmonės ten atvyks mirti“, – aiškino buvusi NASA darbuotoja.
Ir pridūrė: „NASA greičiausiai bus atsargesnė saugodama astronautų sveikatą, tačiau, ironiška, atrodo, kad ji mažiau rūpinasi Žemės apsauga nuo galimo Marso užteršimo.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
