Tris dienas truksiančiame kasmetiniame susitikime be daugelio kitų svarbių figūrų dalyvaus JAV viceprezidentė Kamala Harris, Kinijos aukšto rango diplomatas Wang Yi, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.
Penktadienį prasidėsiantis renginys vyks likus kelioms dienoms iki vasario 24-osios – dienos, kai prieš metus Maskva pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą ir pirmą kartą per kelis dešimtmečius sugrąžino į Europą karą.
Ukrainiečiams ruošiantis naujam Maskvos puolimui, vadovai tikriausiai atnaujins savo įsipareigojimą remti Kyjivą tol, kol reikės atrėminėti Rusijos agresiją.
Praėjus metams po Rusijos prezidento Vladimiro Putino mesto iššūkio nusistovėjusiai civilizacijos tėkmei, konferencijoje bus sprendžiamas klausimas, kaip būtų galima laikytis „taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos“, sakė renginio pirmininkas Christophas Heusgenas.
„Ar ateityje bus tvarka, kurioje dominuoja įstatymo galia, ar tvarka, kurioje dominuoja stipresniojo teisė?“ – spaudos konferencijoje retoriškai klausė jis.
Pasak C. Heusgeno, į darbotvarkę įtrauktas ir klausimas, „kaip elgtis su žmonėmis, politiniais lyderiais, kurie negerbia teisinės valstybės principų“.
Bavarijos sostinėje vyksiančiame susitikime daug dėmesio tikriausiai bus skiriama ir tarp JAV bei Kinijos paaštrėjusiems santykiams. Po to, kai vasario pradžioje Vašingtonas numušė įtariamą Kinijos šnipinėjimo balioną, santykiai tarp jų pasiekė naują įtampos tašką.
Pekinas tvirtina, kad balionas buvo naudojamas meteorologiniais tikslais, o pirmadienį savo ruožtu pareiškė kaltinimus Jungtinėms Valstijoms dėl balionų skraidinimo virš Kinijos. Vašingtonas tokius teiginius greitai paneigė.
C. Heusgenas sakė nemanąs, kad Wang Yi per renginį pasakys kažką panašaus į „atsiprašau, tai buvo mūsų šnipinėjimo balionas“.
Tačiau jis pridūrė besitikintis, kad „bus surengtos derybos... kuluaruose“.
„Jau atkreipiau dėmesį į tai, kad [dalyvaus] aukšto rango amerikiečių delegacija“, – sakė renginio pirmininkas.
Dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų santykiai pastaraisiais metais pablogėjo dėl įvairių klausimų – nuo žmogaus teisių Honkonge iki ekonominės politikos ir kinų valdžios elgesio su musulmonų uigūrų mažuma šalies Sindziango regione.
