Emma Osborne iš Byčdeilo, Notingemo, JK, savo dukrą Elizabeth į ligoninę vežė aštuonis kartus, vaikui skundžiantis dideliu skausmu kojoje. Tačiau visus kartus kraujo ir rentgeno tyrimai nieko nerodė, todėl Elizabeth vis būdavo išsiunčiama namo, o vienas medikas esą Emmai pasakė manantis, kad mergaitė simptomus išsigalvoja, nes po kelionės į ligoninę gauna saldumynų, rašoma dailymail.co.uk.
Vieną mergaitę auginanti mama, dirbanti turinio kūrėja internete, pasitikėjo savo vaiku ir giliai viduje jautė, kad kažkas ne taip. Kai Elizabeth ant skruosto iššoko guzelis, ji dukrą į ligoninę nuvežė dar kartą – tąkart jai buvo diagnozuotas retas kraujo vėžys – ne Hodžkino limfoma. Dabar mergaitei jau atliekama chemoterapija, bet Emma nori paraginti visus tėvus pasitikėti savo vaikais bei savo instinktais ir jei nedingsta nuojauta, kad kažkas ne taip, kreiptis antros mediko nuomonės.
„Buvo labai sunkus laikas ir aš tikiuosi, kad daugiau nei vienai mamai nereikės šito išgyventi. Galvoti, kad tavo vaikas tiesiog taip sėdi su vėžiu septynis mėnesius ir negauna jokio gydymo, yra siaubinga. Noriu skleisti žinią, kad reikia pasitikėti savo kaip tėvų nuojauta, nes tik jūs geriausiai pažįstate savo vaiką. Aš labai pykau, kad septynis mėnesius aršiai kovojau, bet niekas į mane rimtai nežiūrėjo. Reikia tiesiog nepasiduoti“, – sakė Emma.
Šių metų kovą Elizabeth pabudo klykdama iš skausmo klubo srityje. Jai davus dozę vaikiško paracetamolio ir padarius masažą skausmas tik sustiprėjo, todėl Emma paskambino į greitąją pagalbą, o ten jai patarė važiuot į ligoninę.
Kai skubios pagalbos skyriuje Notingemo ligoninėje mergaitei buvo padarytas rentgenas ir kraujo tyrimas, nebuvo rasta jokių problemų – gydytojai sakė, kad gal Elizabeth yra trumpalaikis sinovitas, dažnai pasitaikantis vaikams po ligos.
Pati artritu serganti Emma sakė, kad pastaruoju metu jos dukra nesirgo ir pradėjo jaudintis, ar jos dukrai neprasideda ankstyvas artritas.
„Po maždaug šešių savaičių ji ir vėl naktį pabudo klykdama, bet šį kartą skaudėjo kairiąją koją, tada ir vėl nuvežėme ją į ligoninę. Gydytojai ją apžiūrėjo ir pasakė, kad tai turbūt – augimo skausmai, ir vėl mus išsiuntė namo.
Tas pats kartojosi dar daugelį savaičių, nes mums buvo sakoma sugrįžti į ligoninę, jei nepagerės. Galiausiai vienas gydytojas skubios pagalbos skyriuje man pasakė, kad čia aš pati kalta ir kad vaikas mumis manipuliuoja, nes po kelionės į ligoninę duodavome jai ką nors skanaus. Man pradėjo kilti nervai, nes giliai viduje žinojau, kad kažkas ne taip su mano vaiku, kad tai - gilesnė problema, kurios nesimato iš rentgeno ir kraujo tyrimų“, – pasakojo mama.
Nerimaujantys tėvai ir toliau reguliariai važinėjo į ligoninę, kol galiausiai vienas kraujo tyrimas parodė vitamino D trūkumą, tačiau net ir po aštuonių savaičių vitaminų vartojimo Elizabeth ir toliau kentė skausmus. Situacija virto košmaru birželio mėnesį, kai ant skruosto mergaitei iššoko guzelis. Iš pradžių buvo manoma, kad tai su dantimis susijusi problema, ji buvo nukreipta į žandikaulio ir veido ligų specialistus. Slaugytoja iš vaikų ligų skyriaus galiausiai susisiekusi su šeima sutiko jai padaryti magnetinio rezonanso tyrimą.
Tyrimas parodė, kad jos kojoje, 5 cm po keliu, yra anomalija, o taip pat auglių rasta veide, kaukolėje ir prie žandikaulo. Ant veido esančio guzelio biopsija po septynis mėnesius trukusios kovos už atsakymus patvirtino didžiausias baimes – Elizabeth serga reta B-ląstelių ne Hodžkino limfoblastine limfoma. Šešiametei mergaitei diagnozė buvo patvirtinta spalio 6 dieną, ir tą pačią savaitę prasidėjo dvejus su puse metų truksiantis chemoterapijos kursas.
„Liga jai buvo diagnozuota šį mėnesį ir ji iškart buvo išsiųsta į ligoninę pradėti chemoterapijos. Mano vyras yra labai sukrėstas, bet aš kažkuria prasme nusiraminau, nes gavau atsakymą į savo nuojautą – visada žinojau, kad su mano vaiku kažkas ne taip. Esame labai dėkingi gydytojams, kurie iškart pradėjo visą gydymą, kai tik gavo rezultatus. Dabar galime tik stengtis, kad ji pasveiktų“, – sakė Emma.
Elizabeth tėvai dabar renka aukas, norėdami suteikti dukrai galimybę ir toliau užsiimti savo hobiais – šokiais, kompiuteriniais žaidimais ir braunių kepimu, kol ji yra ligoninėje.
„Ji labai mėgsta žaisti, namuose turi nedidelį kompiuterį, kuris nėra labai geras, bet ji gali juo žaisti ir leisti laiką su draugais. Kol jai atliekamas gydymas, mes pagalvojome, kad jai būtų smagu turėti nešiojamą kompiuterį, kad ji galėtų kalbėtis su draugais ir nepraleistų šokių repeticijų.
Taip pat norime ir jos lankomiems būreliams nupirkti įrangos, kad jie galėtų užsiėmimus transliuoti, kad ji galėtų prisijungti. Jos kelionė bus ilga, todėl norime, kad ji nesijaustų atskirta nuo pasaulio už ligoninės sienų, dėl jos psichologinės sveikatos. Nenorime, kad jai atrodytų, kad jos gyvenimas sustojo, kol ji guli lovoje ir jai atliekama chemoterapija“, – pridūrė mama.
„Apgailestaujame, jei Elizabeth ar jos mamai atrodo, kad į jų nerimavimą nebuvo kreipiama dėmesio. Deja, vaikams vėžį diagnozuoti kartais gali būti labai sunku, ypač tokių retų ligų, kaip ši, atveju – medikams reikia atlikti daugybę tyrimų, norint atmesti kitas ligas, kol pagaliau patvirtinama galutinė diagnozė. Elizabeth linkime greitai pasveikti ir raginame visus kreiptis į gydytojus, jei manote, kad jums, jūsų vaikams ar artimiesiems kažkas ne taip“, – sakė Notingemo universitetinės ligoninės atstovas.
