E. Macronas priėmė V. Orbaną Eliziejaus rūmuose darbo vakarienės, kurios metu, anot prancūzų prezidentūros, aptartos kelios temos, įtrauktos į kitą savaitę vyksiančios Europos Vadovų Tarybos darbotvarkę, įskaitant įvairius Europos paramos Ukrainai aspektus.
Kitą savaitę vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime ES nori susitarti dėl naujos finansinės pagalbos ir pradėti Kyjivo derybas dėl narystės ES, tačiau baiminasi, kad V. Orbanas gali tam sutrukdyti.
Ši vakarienė – tai retas Vakarų Europos lyderio pasveikinimas Vengrijos premjerui, kuris palaiko glaudesnius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nei bet kuris kitas ES lyderis net ir po Maskvos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį.
Tačiau vis labiau nerimaujama, kad V. Orbanas gali sužlugdyti galimybę gruodžio 14–15 dienomis vyksiančiame susitikime priimti svarbius sprendimus dėl Ukrainos, o E. Macronas, būdamas vienas įtakingiausių Europos veikėjų, gali įsikišti.
Pirmadienį EVT vadovui Charles'ui Micheliui išsiųstame laiške V. Orbanas pareikalavo atidėti svarbius sprendimus dėl Ukrainos, įskaitant papildomą finansinę pagalbą ir galimybę pradėti derybas dėl narystės ES.
„Vienybės labui“
Praėjusį mėnesį Europos Komisija rekomendavo pradėti derybas dėl narystės su Ukraina ir Moldova.
Ji taip pat siūlo Kyjivui skirti 50 mlrd. eurų finansinę paramą peržiūrint ilgalaikį bloko biudžetą.
Tačiau V. Orbanas pasiūlė išbraukti šiuos klausimus iš aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje darbotvarkės, „nes akivaizdus sutarimo trūkumas neišvengiamai lemtų nesėkmę“.
Remdamasis savo ankstesniu laišku, kuriame ragino surengti tai, ką jis pavadino strategine diskusija dėl ES požiūrio į Ukrainą, V. Orbanas įspėjo, kad ES lyderiai „negalės priimti svarbių sprendimų, jei nebus pasiektas sutarimas dėl mūsų būsimos strategijos Ukrainos atžvilgiu“.
„Vienybės labui“, sakė jis, ES turėtų išbraukti Ukrainos klausimą iš aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkės.
Kadangi dauguma ES sprendimų turi būti priimami vienbalsiai, Vengrija gali vetuoti abu pasiūlymus.
V. Orbanas, papiktindamas kitus ES lyderius, spalį Kinijoje susitiko su V. Putinu dvišalių derybų akis į akį.
Kritikai kaltina V. Orbaną, kad jis bando šantažuoti Briuselį, siekdamas gauti milijardus eurų ES lėšų.
Europos Komisija sulaiko Vengrijai skirtus beveik 22 mlrd. eurų, nes yra susirūpinusi dėl korupcijos ir tolimo nuo demokratinių normų.
Lapkritį Briuselis pareiškė, kad gali skirti iki 10 mlrd. eurų šių lėšų, teigdamas, kad Vengrija pagerino teismų nepriklausomumą.
V. Orbanas tik nenoriai pritarė ankstesniems ES sprendimams paremti Ukrainą, kuri ginasi nuo plataus masto Rusijos invazijos, ir siekė sušvelninti sankcijas Maskvai.
