Baltarusijos „Laisvės radijas“ atrinko į labiausiai krintančius į akis tokio melo atvejus ir patikrino A. Lukašenkos kalbos „netikslumus“.
1. Baltarusijos opozicija vystė „didžiųjų ir vidutinio dydžio gamyklų“ bei „žemės ūkio paskirties žemės išpardavimo“ programą
„Minutėlei įsivaizduokime, kas galėtų nutikti, jeigu pasprukėliai staiga ateitų į valdžią protesto balsavimo atveju“, – pareiškė A. Lukašenka savo kalboje.
„Pasprukėliais“ jis vadina nuo režimo teroro į užsienį turėjusius pasitraukti opozicijos atstovus. Tikėtina, kad jis dažniausiai turi omenyje savo pagrindinę oponentę 2020-ųjų prezidento rinkimuose Sviatlaną Cichanouskąją. Sekant Kremliaus tradicijas, opozicijos lyderių vardai ir pavardės oficialių režimų atstovų nėra įvardijami.
To nedaro V. Putinas, kalbėdamas apie A. Navalną, analogiškai elgiasi ir A. Lukašenka, neminėdamas S. Cichanouskajos.
„Aš priminsiu jums. Savo programoje jie, prisidengdami masine privatizacija ir žemės ūkio rinkos vystymu (kaip dabar Ukrainoje) jie norėjo atlikti restruktūrizaciją, dalinį ir visišką didžiųjų ir vidutinių bendrovių privatizavimą, o iš esmės – kontroliuojamą prekybą pramonės flagmanais ir žemės ūkio infrastruktūra. Viskas buvo padalinta. Kam ir kiek, ir kokiomis sąlygomis, mes jau aiškiai matome: tiems, kas juos dabar maitina“, – aiškino A. Lukašenka.
Iš tiesų, S. Cichanouskajos rinkiminėje kampanijoje nebuvo išvis kalbama apie bendrovių privatizaciją Baltarusijoje: ten buvo kalbama tik apie naujų darbo vietų šalyje kūrimą.
„Pelningos valstybinės įmonės turi ir toliau dirbti. Su nuostolingomis turi dirbti profesionalai“, – buvo rašoma galimai rinkimus laimėjusios S. Cichanouskajos rinkiminėje kampanijoje.
Maža to, 2021-ųjų pradžioje pati S. Cichanouskaja viešai pasisakė prieš tokių didžiųjų Baltarusijos pramonės įmonių, kaip BMZ, „Grodno Azot“ ir „Belaruskalij“ privatizaciją.
2. Opozicija tariamai nori Baltarusijos narystės NATO ir rusų kalbos atsisakymo
„Jie tempė Baltarusiją į NATO, siūlė visiškai pereiti prie NATO standartų. Maža to, jie norėjo atsisakyti rusų kalbos, mūsų rusų kalbos, prisiekti ekstremistiniams simboliams, organizuoti masinius paminklų griovimus. Vienas iš punktų – bažnyčios suskaldymas, Ukrainos autokefalijos pavyzdžiu“, – aiškino A. Lukašenka.
Iš tiesų tai nei S. Cichanouskaja, nei V. Babaryka, kurio režimas net neprileido į rinkimus, o neseniai ir nuteisė kalėti keliolika metų, nei verslininkas Valerijus Cepkalo (pastarasis buvo priverstas išvykti iš Baltarusijos netrukus po rinkimų) niekada nekalbėjo apie Baltarusijos stojimą į NATO. Taip pat jie niekada nekalbėjo apie atsisakymą nuo rusų kalbos, kuria šalyje vienaip ar kitaip naudojasi apie 80 proc. žmonių, rašoma „Current Time“.
Visi išvardinti politikai taip pat niekada nekėlė klausimo dėl sovietinių paminklų nukėlimo Baltarusijoje, ar apie bažnyčios autokefaliją, nėra apie tai kalbama ir S. Cichanouskajos programoje. Klausimą apie valstybės simbolius, kaip buvo nurodyta jos programoje, turėtų spręsti pati tauta.
Keista tai, kad A. Lukašenkos vadinama „ekstremistinė“ baltai-raudonai-balta vėliava – istorinis Baltarusijos nacionalinis simbolis ir oficiali Baltarusijos Liaudies Respublikos (1918-1919, bei pirmųjų penkerių nepriklausomybės atkūrimo metų) vėliava – yra puikiai pažįstama pačiam A. Lukašenkai. Politikas būtent po šia vėliava prisiekė pirmajai kadencijai šalyje. Po 1995-ųjų referendumo, kurį neteisėtai inicijavo ir pravedė diktatorius, šis valstybės simbolis buvo faktiškai išnaikintas. Šiuo metu Baltarusijoje ši vėliava simbolizuoja opozicinį judėjimą, o žmonės dėl šios spalvos simbolių yra sulaikomi, baudžiami ar net įkalinami.
3. „Visas pasaulis seka Baltarusijos pramintu keliu kovoje su COVID-19“
A. Lukašenka, kuris nuo pat COVID-19 pandemijos pradžios į virusą reagavo apatiškai ir skeptiškai (rekomendavo „profilaktiškai“ gerti degtinę ir pasisakė prieš privalomą kaukių dėvėjimą), savo kalboje tikino: „Kas tik manęs nekritikavo dėl koronaviruso! O šiandien visas pasaulis eina baltarusišku keliu. Ir jie negali man atleisti to, kad šiandien patys turi kartoti šį kelią, pripažindami, mūsų teisybę“.
Iš tiesų tai „baltarusiška kelias“ kovoje su COVID-19 iš esmės ir neegzistuoja – nebent tuo laikyti faktą, kad pandemijos pradžioje A. Lukašenkos administracija apskritai neigė COVID-19 egzistavimą šalyje, todėl net neaprūpino medikų apsauginėmis priemonėmis (šią funkciją atliko savanoriai). Taip pat Baltarusijos valdžia atsisako viešinti duomenis apie užkrėstųjų ir mirusiųjų skaičius.
Kaimyninėse šalyse buvo pasirinktas kelias aktyviai skatinti žmonių vakcinaciją nuo COVID-19, kas padeda išvengti sunkių koronaviruso pasekmių. Baltarusijoje, nors A. Lukašenka ir nedraudžia skiepytis, netgi ne sykį rekomendavo tai daryti, tačiau pats vakcinacijos procesas yra vangus (apie 25 proc. populiacijos yra pasiskiepiję), o atėjusi omikron atmaina užtvindė šalies poliklinikas.
Matyt diktatorius turėjo omenyje, kad Vakarų šalyse yra atšaukiama vis daugiau ribojimų, kurių Baltarusijoje iš esmės nebuvo, tačiau tai padaryti leidžia būtent pasiskiepijimo mastai ir įsitikinimas, kad to užtenka siekiant bent jau išvengti sunkių omikron sukeltų komplikacijų atvejų.
4. „Šimtai nužudytų pasienyje“
Kalbėdamas apie migracijos krizę Baltarusijos ir ES valstybių pasienyje, A. Lukašenka pareiškė: „Klausykite, pabėgęs karys kraupius dalykus pasakoja (turimas omenyje Lenkijos kariuomenės dezertyras Emilis Czeczka, savo šalyje turėjęs problemų su teisėsauga ir nuteistas dėl smurto prieš motiną, – red. past.)! Tie niekšai organizuoja žmonių medžioklę. Medžioklę! Miškuose bėgiojo ir šaudė! Šimtai Europoje, kur juos pasikvietė, laimės ieškojusių žmonių, buvo sušaudyti miškuose ir užkasti po žeme! Ar tai ne fašizmas?“.
Šie keli sakiniai apskritai simbolizuoja visą Kremliaus propagandos naratyvą: paminėtas tiek mistinis fašizmas Europoje, tiek „kvietėsi migrantus patys“, tiek tariamas nežmoniškas smurtas prie beginklius migrantus.
Baltarusijos E. Czeczka tapo propagandos valstybinėse televizijose herojumi, pasakojo apie neįtikėtinus siaubus (pavyzdžiui, tariamai duotą užduotį nužudyti šimtus migrantų) Lenkijos kariuomenėje.
Interviu Baltarusijos valstybinėms televizijoms dezertyras papasakojo apie 240 nužudytų migrantų, tariamai 10-yje nužudymų jis dalyvavo asmeniškai.
Jokių įrodymų, kad lenkų pasieniečiai iš tiesų žudė žmones pasienyje, nėra. Vietos žiniasklaidoje skelbiama, kad E. Czeczkos pareiškimai absoliučiai neatitinka tikrovės, jokių jo pareiškimų įrodymų nėra.
Yra žinomi atvejai apie migrantų žūtis pasienio zonoje (tiek Baltarusijoje, tiek Lenkijos teritorijoje), tačiau jų mirties priežastimi dažniausiai įvardijamas peršalimas gyvenant miškuose, o ir apie šimtus atvejų nėra nieko žinoma.
5. Spec. tarnybos „davė komandą: nuversti, laužyti ir naikinti“
A. Lukašenka apkaltino ir baltarusių IT bendrovių darbuotojus, dirbančius užsienio kapitalo įmonėse, tuo, kad šie „gavo komandą“ iš užsienio spec. tarnybų ir tariamai vykdė ją masinių protestų 2020-2021 m. metu. Tuomet šimtai tūkstančių Baltarusijos piliečių išėjo į gatves reikalaudami sąžiningų rinkimų – po to, kai Centrinė rinkimų komisija, nepaisant užfiksuotų daugybės pažeidimų ir falsifikacijos atvejų, paskelbė rinkimuose nugalėtoju tą patį A. Lukašenką, o ne S. Cichanouskają.
„Pas mus šiandien tas Aukštųjų technologijų parkas kuria produktą, nors pats yra didžiųjų JAV ir kitų bendrovių filialas. Ten tie „guglai“, „maikrosoftai“ ir kiti, o čia yra jų filialai. Ir aišku, kad spec. tarnybos davė nurodymus (tai jau įrodyta) motininei korporacijai, o jos davė komandą čia. Faktiškai legaliai finansavo tie filialai. Ir davė jiems nurodymą: į gatves! Kovoti, nuversti, laužyti ir naikinti“, – aiškino savo sekėjams A. Lukašenka.
Iš tiesų tai didžiausios pasaulinės IT bendrovės, apie kurias kalbėjo A. Lukašenka, neturi savo atstovybių Baltarusijoje. Ir nors Baltarusijos IT sektoriuje dirba dešimtys tūkstančių jaunų žmonių, o dauguma jų iš tiesų dalyvavo protestuose, kaip ir likusi daugiatūkstantinė baltarusių minia, jokių įrodymų, kad jie būtų kažkaip susiję su užsienio spec. tarnybomis, režimas nepateikė.
6. „Netaikios 2020-ųjų rugpjūčio protesto akcijos“
A. Lukašenka savo kreipimesi į liaudį skyrė laiko ir „netaikioms protesto akcijoms 2020 metų rugpjūtį“. Protestai tuomet prasidėjo po prezidento rinkimų rezultatų paskelbimo, kuriuose režimo kontroliuojama CRK paskelbė apie A. Lukašenkos užtikrintą pergalę prieš S. Cichanouskają.
„Prasidėjo informacinės manipuliacijos, kvietimai smurtui, smogikų ir teroristų paruošimas, ginklų ir amunicijos įvežimas. Pastarieji tęsiasi iki šiol. Na ir galų gale organizuoti toli gražu ne taikūs protestai 2020-aisiais“, – pareiškė A. Lukašenka.
Iš tiesų tai yra tiksliai žinoma, kad daugiatūkstantiniuose 2020-ųjų rudens protestuose Baltarusijoje demonstrantai neapvertė nė vieno automobilio, nieko nesudegino, nenaudojo ginklų. Vienintelis žinomas tuometinis „išpuolis“ buvo įvykdytas režimo Vyriausiosios kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija valdybos vadovo Nikolajaus Karpenkovo – vyras sudaužė stiklines duris, rašoma „Current Time“.
Taikių protesto akcijų stebėtojais buvo Baltarusijos ir užsienio valstybių žurnalistai, kiti oficialūs stebėtojai. Tačiau yra daugybė liudijimų, kad jėgą naudojo būtent Baltarusijos jėgos struktūrų darbuotojai: jie prieš taikius protestus panaudojo gumines kulkas ir garsines granatas. Dešimtys tūkstančių žmonių buvo sulaikyti, sumušti ir nuteisti administracine tvarka, daugiau nei tūkstančiui buvo iškeltos baudžiamosios bylos.7. Lenkams „reikalinga visa Baltarusija, o ne tik vakariniai rajonai“
A. Lukašenka ne sykį yra akcentavęs, kad Lenkija tariamai pretenduoja į Gardino ir Vitebsko sritis Baltarusijoje, – 2020-aisiais jis aiškino: „Gardine iškabinėjo lenkų vėliavas. Na, jeigu jas šiandien nuėmė, tai nereiškia, kad ten kam nors galvoje nieko nekirba“. Taip pat jis aiškino, kad Lenkijos valdžia tariamai yra susijusi su organizuojamu pasikėsinimu į jo gyvybę. Tačiau savo 2022-ųjų kalboje režimo lyderis jau aiškino, kad lenkams „reikia visos Baltarusijos“.
Iš tiesų lenkų politinis elitas, įskaitant parlamento deputatus ir valdininkus, nekelia klausimo apie Baltarusijos žemių prisijungimą. Panašius klausimus kartkartėmis iškelia tik marginalų grupės, kurias dažnai ir remia kitų šalių spec. tarnybos. Maža to, Rusijos prezidentas V. Putinas ir daug šios šalies politikų ne sykį yra kalbėję apie galimą Baltarusijos prijungimą prie Rusijos, tuo atveju, jeigu šalys sudarys vieną valstybę: Baltarusija, jų teigimu, gali prisijungti „prie federalinės apskrities ar šešių sričių“.
