„Kova užsitęsė ilgiau, nei norėjome. <...> Bet žmonės nesako, kad galiausiai mes pralaimėsime, jie tik mano, kad tai trunka per ilgai, ir neaišku, kada tai baigsis“, – „POLITICO“ sakė Sviatlana Cichanouskaja, pagrindinė A. Lukašenkos varžovė 2020 m. rugpjūčio 9 d. vykusiuose prezidento rinkimuose.
Prieš metus S. Cichanouskaja vadovavo politikių trio kartu su Marija Kalesnikava ir Veronika Cepkala. Daugelis baltarusių tikėjo, kad jos sugebės taikiai perimti valdžią iš A. Lukašenkos, kuris prezidento postą užėmė dar 1994 m.
Tačiau A. Lukašenkos pergalė, kurią jis esą iškovojo surinkęs 80 proc. rinkėjų balsų, laikoma nesąžininga. Po rinkimų S. Cichanouskaja ir V. Cepkala pabėgo iš šalies, o Baltarusijoje likusi M. Kalesnikava šiuo metu yra teisiama. Jai gresia 12 metų nelaisvėje.
A. Lukašenka nepaliko posto, kai po rinkimų šalį krėtė protestų bangos. Piliečių pasipriešinimas gatvėse žiemą išblėso. Dėl areštų bei nuolatinio A. Lukašenkai ištikimų saugumo tarnybų smurto protestai jėgų neatgavo.
„Mes tikėjome, kad mūsų gatvėse bus tiek daug, jog mes sugebėsime A. Lukašenkai įrodyti, kad jis pralaimėjo rinkimus. Atsirado viltis, kad režimas pagaliau mus išgirs, bet taip nenutiko, – sakė S. Cichanouskaja. – Negana to, mes nebuvome pasiruošę pragarui, kurį užkūrė režimas.“
Griežtos priemonės
Panašu, kad A. Lukašenka nesiruošia švelninti savo pozicijos. Visi žymūs opozicijos lyderiai buvo arba suimti, arba turėjo palikti šalį. Protestuotojai susidūrė su masiniais areštais.
Dabar režimas ėmėsi naikinti likusias nepriklausomas žiniasklaidos priemones ir nevyriausybines organizacijas, įskaitant ir švietimo institucijas, žmogaus teises ginančias organizacijas ir vietinį tarptautinio „PEN“ klubo padalinį, kuriam vadovauja dabar Vokietijoje gyvenanti Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič.
Liepos mėnesį A. Lukanšenka tokių nevyriausybinių organizacijų darbuotojus pavadino banditais ir užsienio šalių agentais.
„Šiuo metu yra vykdomas valymas, – sakė jis. – Ar manote, kad tai lengva? Ten dirba tūkstančiai žmonių, kuriems buvo išplautos smegenys.“
Kaip teigia žmogaus teisių prižiūrėtojai Baltarusijoje, šalyje šiuo metu yra apie 600 politinių kalinių. Buvo įkalinta beveik 30 žurnalistų.
Kartu su Baltarusijoje taikomomis drausmės priemonėmis, A. Lukašenka rodo vis mažiau pagarbos ir tarptautinei teisei.
Gegužę saugumo tarnybos priverstinai nutupdė iš Atėnų į Vilnių skridusį „Ryanair“ lėktuvą, kad galėtų sulaikyti žurnalistą Romaną Protasevičių. Po šio incidento, kartu su kitomis sankcijomis, valstybinei Baltarusijos oro linijų bendrovei „Belavia“ buvo uždrausta skristi Europos Sąjungos (ES) oro erdve. Reaguodama į tai, Baltarusija kviečia į Minską atvykti prieglobsčio prašytojus, kad šie galėtų kirsti ES sieną į Lietuvą. ES institucijų teigimu, tai yra bandymas migraciją panaudoti kaip ginklą.
Ukrainos policija šiuo metu tiria Baltarusijos aktyvisto Vitalijaus Šyšovo mirtį. Jo kūnas šį mėnesį buvo rastas pakartas netoli jo namų Kijeve.
Tarptautinis olimpinis komitetas iš olimpinio kaimelio išmetė kelis Baltarusijos pareigūnus, nes šie spaudė bėgikę Krysciną Cimanouskają grįžti į Baltarusiją, po to kai ji sukritikavo savo trenerius.
Lukašenka turi stiprų užnugarį
Nepaisant tarptautinės bendruomenės pasipriešinimo, A. Lukašenka turi stiprų sąjungininką – Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
„A. Lukašenka suprato, kad jis nesugebės su nepaklūstančiais baltarusiais kovoti vienas, todėl jis susitarė su Putinu“, – sakė Andrejus Kureičikas, žymus Baltarusijos dramaturgas ir kino režisierius. Jis prisijungė prie opozicinės koordinavimo tarybos – po 2020 m. rinkimų įsteigtos organizacijos, siekusios užtikrinti taikų valdžios perdavimą.
Jis sakė, kad tiek V. Putinas, tiek A. Lukašenka savo valstybėse slopina nepriklausomą žiniasklaidą, žmogaus teisių aktyvistus ir politinius oponentus. „Mes aiškiai matome, kad šie procesai vyksta sinchroniškai, – „POLITICO“ pasakojo A. Kureičikas. – Deja, abi valstybės naudoja bauginimą, represijas, vykdo politinius nužudymus arba pasikėsinimus į gyvybes.“
„Teisėtumo nebuvimas, visuomenės paramos trūkumas, baimė prarasti valdžią ir būti patrauktiems atsakomybėn už savo nusikaltimus paskatino valdžios institucijas imtis blogiausio įmanomo scenarijaus – paversti šalį į koncentracijos stovyklą ir siekti visiško protektorato su Rusija“, – pridūrė A. Kureičikas, dabar apsigyvenęs Slovakijoje.
Jis sakė, kad V. Šyšovo mirtis Ukrainoje: „Privertė mane labai rimtai pažiūrėti į savo saugumą, net ir Europoje.“
Viltis neblėsta
Nepaisant nesibaigiančių niūrių naujienų, S. Cichanouskaja vis dar tikisi sulaukti pokyčių. Ji sakė, kad per pastaruosius metus Baltarusijoje susikūrė daugybė eilinių piliečių – medicinos specialistų, žurnalistų ir sportininkų – bendruomenių, kurios remia nukentėjusius nuo represijų asmenis.
„Tokių struktūrų Baltarusijoje dar niekada nebuvo, – sakė S. Cichanouskaja. – Žmonės nori padėti vieni kitiems, jie nori ir toliau mobilizuotis. Mūsų galimybės yra ribotos, bet žmonės daro viską, ką gali.“
Norėdama parodyti, kad vyriausybės prievarta gali turėti priešingą rezultatą, nei tikėtasi, dabar Lenkijoje apsistojusi bėgikė K. Cimanouskaja savo spaudos konferenciją baigė žodžiais: „Mes esame laisvi ir Baltarusija bus laisva.“
A. Lukašenkos režimas suvokia, kad šįkart represijomis jie žmonių nenumalšins, ką yra pavykę padaryti seniau. „Buvo įkalinti 20 ar net 100 žmonių, ir visi kiti išsigando... Ne, šįkart kova tęsiasi“, – sakė S. Cichanouskaja.
Ji taip pat deda daug vilčių į jaunąją kartą.
„Naujoji karta užaugo. Tai nėra mūsų tėvų karta, kurios daugelis atstovų niekada nebuvo išvykę į užsienį. Šie jauni žmonės niekada negyveno Sovietų Sąjungoje. Mes matome šį skirtumą, – sakė ji. – Naujoji karta nėra paklusnių žmonių karta.“
Tačiau A. Lukašenka turi savo planą. Jis nori vasario mėnesį vyksiančiame nacionaliniame referendume priimti šalies konstitucijos pakeitimus. Nėra aišku, ką jis sieks pakeisti, tačiau dauguma politinių ekspertų jo painius pareiškimus interpretuoja kaip norą sukurti sau naują postą, kuris leistų jam ir toliau vadovauti šaliai, į prezidento postą iškeliant savo statytinį.
S. Cichanouskajos teigimu, tai būtų nepriimtina. „Naujasis prezidentas turėtų dirbti ne savo aplinkai, bet baltarusiams. Naujasis prezidentas turėtų laikytis įstatymų, kad žmonės galėtų jausti pagarbą valstybei, – teigė opozicijos lyderė. – Reikia keisti visą sistemą.“
Po pauzės S. Cichanouskaja pridūrė: „Net negalvoju apie tokį scenarijų. Jeigu galvosi, kad jis nepasitrauks, arba kad jį pakeis koks nors kitas jam ištikimas asmuo, nebebus jokio noro judėti į priekį. Tokios mintys tik žlugdo kiekvieno žmogaus motyvaciją veikti.“
