A. Lukašenka teisino Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą pasiųsti pajėgas į provakarietišką kaimynę.
„Tačiau nesu pakankamai įsigilinęs į šią problemą, kad galėčiau pasakyti, ar viskas vyksta pagal planą, kaip sako rusai, arba kaip man tai atrodo. Noriu dar kartą pabrėžti – man atrodo, kad ši operacija užsitęsė“, – Baltarusijos lyderis sakė per beveik 1,5 val. trukmės interviu Nepriklausomybės rūmuose Minske.
Jis taip pat teigė, kad Ukraina „provokavo Rusiją“ ir kad Baltarusija yra taikos šalininkė.
„Kategoriškai nepritariame jokiam karui. Darėme ir tebedarome viską, kad karo nebūtų... Mano dėka prasidėjo derybos tarp Ukrainos ir Rusijos“, – kalbėjo A. Lukašenka.
„Tačiau kodėl Ukraina, kurios teritorijoje faktiškai vyksta karas, kariniai veiksmai, žūva žmonės, – kodėl Ukraina nesuinteresuota šiomis derybomis?“ – klausė jis.
A. Lukašenka taip pat sakė, kad būtų „nepriimtina“ per šį konfliktą panaudoti branduolinius ginklus, bet negalėjo atsakyti, ar Rusija turi tokių planų.
„Branduolinių ginklų naudojimas nepriimtinas ne tik dėl to, jog tai būtų šalia mūsų. Mes nesame kitapus vandenyno kaip Jungtinės Valstijos. Tai taip pat nepriimtina, nes tai gali išmušti mūsų Žemės rutulį iš orbitos niekas nežino kur, – kalbėjo jis. – Ar Rusija pajėgi tai padaryti, ar ne – šį klausimą reikia užduoti Rusijos vadovybei.“
Ruošdamasi vasario 24 dieną pradėtai invazijai Rusija iš anksto dislokavo savo pajėgų Baltarusijoje, prisidengdama karinėmis pratybomis, ir vėliau pasiuntė jas atakuoti Ukrainos.
A. Lukašenka viešai palaikė šią operaciją ir per kovo pradžioje įvykusį susitikimą su V. Putinu tvirtino, jog Ukraina planavo užpulti Baltarusiją, bet Maskvos įsiveržimas neva užkirto tam kelią. Jis sakė atsivežęs žemėlapį, kad parodytų V. Putinui, iš kur turėjo būti surengta numanoma ataka, bet jokių įrodymų nepateikė.
Anksčiau šią savaitę Baltarusijos kariškiai pranešė pradedantys iš anksto neskelbtas pratybas, sukėlusias susirūpinimą Ukrainai. Vis dėlto A. Lukašenka ketvirtadienį tvirtino AP, kad tie manevrai niekam nekelia grėsmės.
„Mes niekam negrasiname, neketiname grasinti ir to nedarysime. Dar daugiau, mes negalime grasinti – žinome, kas yra mūsų priešininkai, todėl įžiebti kokio nors pobūdžio konfliktą, kokį nors karą čia, Vakaruose, visiškai neatitinka Baltarusijos valstybės interesų. Taigi, Vakarai gali ramiai miegoti“, – teigė autoritarinis lyderis.
A. Lukašenkos ir Vakarų santykiai smarkiai pašlijo, kai Minsko režimas griebėsi negailestingų represijų malšindamas istorinius opozicijos protestus, išprovokuotus nuo 1994-ųjų šaliai geležiniu kumščiu vadovaujančio lyderio ginčijamo perrinkimo 2020 metų rugpjūtį vykusiuose prezidento rinkimuose. Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais.
A. Lukašenka, vis labiau besikliaujantis Maskvos parama malšindamas bet kokį nepaklusnumą savo šalyje, yra vienas pagrindinių V. Putino karinės invazijos į Ukrainą rėmėjų.
