Įstatymų pataisos įsigaliojo Minsko režimui tęsiant precedento neturintį teisinio persekiojimo vajų prieš vyriausybės kritikus ir pilietinės visuomenės veikėjus po pernai įvykusių ginčijamų prezidento rinkimų, išprovokavusių didžiules demonstracijas.
Numatoma, kad asmenims, sulaikytiems už pakartotinį dalyvavimą „nesankcionuotame proteste“, gali būti skirta iki trejų metų laisvės atėmimo, sakoma internetu vyriausybės paskelbtuose dokumentuose.
Už „ekstremistinę veiklą“ – arba jos propagavimą – gali būti skirta iki šešerių metų įkalinimo. Tokios veiklos finansavimas gali užtraukti iki penkerių metų įkalinimą.
Nepriklausomas naujienų portalas Tut.by, neseniai tapęs teisėsaugos kratų taikiniu, atkreipė dėmesį, kad remiantis naujais įstatymais būtų sunku apibrėžti, kas galėtų būti laikoma ekstremizmu.
Minsko sąjungininkė Rusija taiko panašius įstatymus prieš religines ir nacionalistų grupes. Neseniai „ekstremistine veikla“ taip pat buvo apkaltinti įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno rėmėjams.
Naujuose Baltarusijos įstatymuose taip pat numatyta iki septynerių metų laisvės atėmimo už „smurtą arba grasinimą panaudoti smurtą“ prieš miliciją, o už priešinimąsi teisėsaugos pareigūnams kaltinamasis gali pasiųstas už grotų iki trejų metų.
Keliems protestuotojams neseniai buvo skirtos ilgos įkalinimo bausmės už dalyvavimą demonstracijose, įsiplieskusiose po rugpjūtį įvykusių rinkimų, kurių nugalėtoju buvo pripažintas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais.
Prie šalies Baudžiamojo kodekso buvo pridėtas naujas straipsnis, numatantis iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmę už teisėsaugos pareigūnų arba jų artimųjų asmeninės informacijos paviešinimą.
Per protestus opozicija neretai skelbdavo informaciją apie teisėsaugos pareigūnus, šiurkščiai vaikiusius demonstrantus, kurių kai kada susirinkdavo daugiau kaip 100 000.
Per šias beprecedentes demonstracijas Baltarusijoje tūkstančiai žmonių buvo sulaikyti, keletas žuvo. Po kelių mėnesių protestai nuslopo, bet aktyvistams ir žurnalistams iki šiol skiriamos įkalinimo bausmės.
Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga paskelbė sankcijų Minsko režimo pareigūnams, įskaitant A. Lukašenką. Gegužę jo vyriausybei buvo paskelbta naujų sankcijų, kai vienas bendrovės „Ryanair“ keleivinis laineris, skridęs iš Atėnų į Vilnių, buvo priverstinai nutupdytas Minske ir buvo sulaikytas juo skridęs baltarusių opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius bei jo draugė.
Europos Sąjungos, JAV, Jungtinės Karalystė, Šveicarijos ir Japonijos delegacija antradienį susitiko su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladzimiru Makejumi ir paragino užbaigti „nežmonišką elgesį“ su aktyvistais ir nepriklausomais žurnalistais.
