Latvijos parlamentas pritarė pasitraukimui iš Otavos konvencijos

Saeima sprendimą dėl Latvijos pasitraukimo iš konvencijos priėmė per du svarstymus.

Už Latvijos pasitraukimą iš Otavos konvencijos balsavo 66 parlamentarai, o 14 buvo prieš. Du deputatai susilaikė, o trys nebalsavo.

Kaip skelbė BNS, kovą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai bendrame pareiškime paragino savo šalis iš sutarties pasitraukti, vėliau prie jų prisijungė ir Suomija.

Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, JAV, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.

„Pasitraukimas iš Otavos konvencijos esant karinei grėsmei suteiks mūsų kariuomenei lankstumo panaudoti visas įmanomas priemones apginti mūsų piliečius“, – parlamento paskelbtame pranešime teigė Užsienio reikalų komiteto vadovė Inara Mūrniecė.

Užsienio reikalų ministerija tvirtina, jog Latvijai jungiantis prie Otavos konvencijos nebuvo jokių karinių, strateginių ar saugumo sumetimų, kurie neleistų Latvijai prisijungti. Dabar Baltijos regione situacija pasikeitė.

Ministerija pabrėžė, jog prieš trejus metus pradėdama plataus masto karą Ukrainoje Rusija parodė, jog nepaiso suverenių valstybių sienų bei tarptautinės teisės. Todėl Latvija privalo išlaikyti pasirinkimo laisvę bei lanksčias galimybes panaudoti įvairias ginklų sistemas tam, kad sustiprintų atgrasymą ir nacionalinį saugumą.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Skubama atsisakyti draudimo Lietuvoje naudoti priešpėstines minas – Nausėda pateikė pasiūlymą Seimui

Vyriausybė pritarė siūlymui trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios konvencijos

Suomių sprendimas nudžiugino Šakalienę: „Ilgai lauktas ir derintas regioninis sprendimas yra užbaigtas“

Nurodoma, jog priešpėstinės bei kitokios minos ir ginklų sistemos didina ginkluotųjų pajėgų galimybes uždelsti ar sustabdyti priešiškų pajėgų judėjimą. Turint omenyje dabartinę saugumo situaciją, tvirtinama, kad Otavos konvencija riboja Latvijos gynybos pajėgumus.

Konvencija taip pat reglamentuoja, jog šalys signatarės turi teisę iš jos pasitraukti. Apie pokyčius bus pranešta kitoms šalims bei Jungtinėms Tautoms (JT), o pasitraukimas įsigalios praėjus šešiems mėnesiams.

Ministerija pabrėžia, kad Latvija, užtikrindama savo saugumą, ir toliau gerbs tarptautinę humanitarinę teisę, taip pat ir civilių apsaugą ginkluoto konflikto metu. Priešpėstinių minų įsigijimas, dislokavimas ar panaudojimas remsis karine logika.