otavos konvencija

Seimui ketvirtadienį denonsavus priešpėstines minas draudžiančią Otavos konvenciją, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog toks sprendimas yra stiprus signalas Rusijai. „Čia yra labai stipri žinia Rusijos pusei, kad mes pasitelksime viską, kas yra įmanoma, ir mes realiai planuojamės stabdyti (priešą – ELTA) nuo pat pirmojo centimetro arba net dar giliau“, – ketvirtadienį teigė K. Budrys.

Lietuvai nusprendus pasitraukti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad potencialus agresosius turi žinoti, kad prieš jį šalis ginsis tokiomis pačiomis priemonėmis, kokias naudoja ir jis.

Seimui ketvirtadienį apsisprendus trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, Lietuva su sąjungininkais ruošiasi gaminti ir pirkti šias minas, sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. „Svarbiausia, ruošiamės minų gamybai bei įsigijimui. Šį svarbų žingsnį žengiame kartu su kitomis regiono šalimis: Lenkija, Latvija, Estija ir Suomija“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ketvirtadienį nurodė D. Šakalienė.

Seimas ketvirtadienį pritarė siūlymui Lietuvai trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. Už balsavo 107 parlamentarai, prieš balsavusių nebuvo, trys susilaikė. Kaip skelbė BNS, kovą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai bendrame pareiškime paragino savo šalis iš sutarties pasitraukti, vėliau prie jų prisijungė ir Suomija.

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui Lietuvai trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. Už balsavo 98 parlamentarai, vienas buvo prieš, o trys susilaikė. Kaip skelbė BNS, kovą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai bendrame pareiškime paragino savo šalis iš sutarties pasitraukti, vėliau prie jų prisijungė ir Suomija. Pasitraukimas iš konvencijos leistų Lietuvai įsigyti, gaminti, kaupti, naudoti bei perduoti priešpėstines minas.

Antradienį Seime bus svarstomas siūlymas pasitraukti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. Apie regioniniu mastu priimtą sprendimą denonsuoti priešpėstinių minų konvenciją Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešė kovo pradžioje. Iš pradžių apie tokį žingsnį informavo Baltijos šalys bei Lenkija, netrukus – ir Suomija.

Seimas skubos tvarka svarstys siūlymą denonsuoti priešpėstines minas draudžiančią Otavos konvenciją. Šią iniciatyvą parėmė 103 Seimo nariai, balsuojančių prieš nebuvo, 4 parlamentarai susilaikė. Klausimas toliau keliaus į Seimo Užsienio reikalų ir Nacionalinio saugumo bei gynybos komitetus, o į parlamento plenarinių posėdžių salę grįš balandžio 29 d. „Tikrai per pastaruosius daugiau kaip 20 metų ženkliai padidėjo karinės grėsmės mūsų saugumui, ypatingai iš Rusijos Federacijos.

Ketvirtadienį Seimą pasieks siūlymas skubos tvarka denonsuoti priešpėstines minas draudžiančią Otavos konvenciją. Dekretą, kuriuo teikia Seimui siūlymą pasitraukti iš šios konvencijos, praėjusį penktadienį pasirašė prezidentas Gitanas Nausėda. Iniciatyvą prieš savaitę savo ruožtu parėmė ir Vyriausybė. Apie regioniniu mastu priimtą sprendimą denonsuoti priešpėstinių minų konvenciją Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešė kovo pradžioje.

Saeima trečiadienį galutiniu svarstymu priėmė įstatymo projektą dėl Latvijos pasitraukimo iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstinių minų naudojimą, saugojimą ir gamybą. Saeima sprendimą dėl Latvijos pasitraukimo iš konvencijos priėmė per du svarstymus. Už Latvijos pasitraukimą iš Otavos konvencijos balsavo 66 parlamentarai, o 14 buvo prieš. Du deputatai susilaikė, o trys nebalsavo.

Prezidentas Gitanas Nausėda teikia Seimui skubos tvarka denonsuoti priešpėstines minas draudžiančią Otavos konvenciją. Tai numatantį dekretą šalies vadovas pasirašė penktadienį. Pasitraukimą iš šios tarptautinės sutarties trečiadienį parėmė Vyriausybė. Apie regioniniu mastu priimtą sprendimą denonsuoti priešpėstinių minų konvenciją Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešė kovo pradžioje. Iš pradžių apie tokį žingsnį informavo Baltijos šalys bei Lenkija, netrukus – ir Suomija.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Lietuvos pasitraukimui iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. Ministrų kabinetui pritarus, prezidentas Gitanas Nausėda turės pateikti iniciatyvą Seimui, o parlamentas galutinai priims konvencijos denonsavimo dokumentus. Pasak nutarimo projektą teikusios Krašto apsaugos ministerijos (KAM), pasitraukimas iš konvencijos leistų Lietuvai įsigyti, gaminti, kaupti, naudoti bei perduoti priešpėstines minas.

Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo antradienį pareiškė, kad Helsinkis rengiasi pasitraukti iš Otavos konvencijos, kuria draudžiama naudoti, laikyti ir gaminti priešpėstines minas. „Suomija ir Europa turi įvertinti visas priemones, skirtas mūsų atgrasymo ir gynybos pajėgumams stiprinti, tiek individualiai, tiek NATO (...). Taip pat siūlome Suomijai pradėti rengtis pasitraukimui iš Otavos sutarties“, – spaudos konferencijoje sakė premjeras.

Antradienį Lenkijai ir Baltijos šalims pranešus apie sprendimą trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė tikisi dėl šio klausimo artimiausiu metu apsispręsti Seime.  „Labai tikėjomės to sprendimo. Kalbėdamiesi su kolegomis regione, konsultuodamiesi su sąjungininkais, tuo pat metu žiūrėjome, kokios galėtų būti galimybės įsigyti ir gaminti įvairių tipų priešpėstines minas“, – prieš uždarą Seimo posėdį kalbėjo D. Šakalienė.

Varšuvoje viešinti krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako besitikinti, kad bendrą sprendimą dėl pasitraukimo iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos priims penkios regiono valstybės, besiribojančios su Rusija.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad teisinių kliūčių Lietuvoje gaminti sprogmenis nėra, o jei tą daryti siekiančios įmonės susidurtų su sunkumais, ministerija yra pasirengusi padėti. „Šiandien mes nematome poreikio (keisti teisės aktus – BNS), kiek teko kalbėtis su ekonomikos ir inovacijų ministru, jis turėjo susitikimą su gynybos pramonės asociacijomis, tai jie neindikavo kokių nors kritinių teisės prieštaravimų“, – BNS trečiadienį sakė V. Kondratovičius.

Suomija svarstymus dėl galimybės pasitraukti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos baigs šį pavasarį, sako šios šalies gynybos ministerija. Apie tai pranešta Lietuvos Krašto apsaugos ministerijai anksčiau šį mėnesį paraginus šalį trauktis iš konvencijos bei dėl to pradėti konsultacijas su sąjungininkais ir Baltijos jūros šalimis.

Politikams vis garsiau diskutuojant apie galimybę denonsuoti prieštankines minas draudžiančią Otavos konvenciją, Prezidentūra nurodo, jog laukia apibendrino karinio-politinio patarimo šiuo klausimu. „Šis klausimas šiuo metu svarstomas Krašto apsaugos ministerijoje. Prezidentūra laukia apibendrinto karinio-politinio patarimo dėl galimo pasitraukimo iš Otavos konvencijos“, – raštu Eltai atsakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.