Pasak ministerijos, Rusijos dronas Rėzeknės regione nukrito šeštadienį. Šalies tarnybos, įskaitant policiją, aiškinasi incidento aplinkybes.
Gynybos ministerija teigė, kad, sprendžiant iš pirmosios informacijos, tai yra Rusijos karinis dronas.
Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NAF) duomenimis, jis į Latvijos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos.
Apie incidentą buvo informuoti atsakingi vyriausybės pareigūnai, teisėsaugos institucijos, Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalys.
NAF vadas generolas leitenantas Leonidas Kalninis naujienų agentūrai LETA sakė, kad bepilotis orlaivis į Latvijos oro erdvę įskrido ankstyvą šeštadienio rytą ir iš karto buvo pastebėtas.
„Stebėjome situaciją, išsiaiškinome, kiek ji buvo pavojinga ir ar galėjo kilti pavojus objektams ir civiliams gyventojams“, – sakė kariškis.
Anot L. Kalninio, pirminė informacija rodo, kad objektas Latvijoje neturėjo „priešiškų tikslų“. Jis sakė, kad, remiantis ekspertų turima informacija, šis dronas „neturėjo konkretaus tikslo skristi į Latviją“.
Reikia spręsti kolektyviai
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pabrėžė, kad Rusijos dronų įskridimas į NATO teritoriją turėtų būti sprendžiamas kolektyviai.
Prezidentas sakė, kad tokių incidentų NATO rytiniame flange vis daugėja ir pridūrė, kad po šeštadienio incidento Latvija palaiko glaudžius ryšius su savo sąjungininkais.
Ministrė Pirmininkė Evika Silina (Evika Silinia) pabrėžė, kad Latvija kartu su NATO sąjungininkais saugo savo oro erdvę ir toliau užtikrina ES ir NATO išorės sienų apsaugą.
„NAF jau sustiprino savo oro gynybos pajėgumus prie rytinės sienos“, – sakė ji.
Rygoje įsikūrusio NATO strateginės komunikacijos kompetencijos centro direktorius Janis Sartas sakė, kad Rusijos drono įskridimas į Latvijos oro erdvę nėra didelė staigmena.
Jis pažymėjo, kad Rusija pastaraisiais mėnesiais suintensyvino hibridines operacijas Vakaruose, organizuodama sabotažą, įtakos operacijas ir kišimąsi į rinkimus.
„Drono įskridimas į Latvijos oro erdvę per karines pratybas „Namejs“ atitinka šį kursą“, – sakė pareigūnas, paminėdamas šį mėnesį šalyje prasidėjusias karines pratybas.
„Ši situacija patvirtina, kad privalome tęsti pradėtą darbą stiprinant rytinę Latvijos sieną, įskaitant oro gynybos pajėgumų ir elektroninės kovos pajėgumų, leidžiančių apriboti įvairios paskirties dronų veiksmus, plėtrą“, – sakė gynybos ministras Andris Sprūdas.
„Neprarasti budrumo“
Užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė sakė, kad pirmadienį į Užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos ambasados atstovas.
„Rusijos karas Ukrainoje verčia mus neprarasti budrumo. Šiandien panašus incidentas įvyko ir Rumunijoje. Esame budrūs, ryžtingi ir šaltakraujiškai svarstome tolesnius žingsnius, pasitelkdami sąjungininkus“, – sakė ministrė.
Atsižvelgdama į Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą, Latvija sustiprino savo sausumos sienų, oro erdvės ir teritorinių vandenų gynybą, o NAF taip pat stiprina oro gynybos pajėgumus prie rytinės sienos. NATO sąjungininkai rotacijos principu vykdo oro patruliavimo misijas virš Baltijos šalių.
Tuo metu Rumunija anksčiau sekmadienį pranešė, kad Rusijos atakos dronas, nukreiptas prieš civilinę infrastruktūrą kaimyninėje Ukrainoje, naktį įskrido į jos oro erdvę.
Šioje NATO priklausančioje šalyje jau anksčiau buvo rasta dronų fragmentų.
Lenkija rugpjūčio 26-ąją buvo paskelbusi, kad skraidantis objektas, tikriausiai Irano kilmės dronas „Shahed“, pateko į šalies oro erdvę po mirtinų Rusijos smūgių kaimyninėje Ukrainoje.
Visgi šią savaitę lenkų kariuomenė pripažino, kad yra labai didelė tikimybė, jog tąkart dronas nepažeidė Lenkijos oro erdvės.
Anksčiau Lenkija yra užfiksavusi bent du atvejus, kai jos oro erdvę pažeidė Rusijos raketos arba dronai, atakavę Ukrainą, vėliausią kartą – gruodį.