„Kad ir kokias gražias istorijas (Rusija – BNS) pasakotų apie bendradarbiavimą, tai nėra susiję su juo. Jie nori teritorijos, nori pavergti savo kaimynus“, – su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Mūsų pareiga – padėti jums, mūsų pareiga – įtikinti mūsų Europos partnerius daryti daugiau, daugiau investuoti į gynybą ir sustiprėti taip, jog galėtume būti veiksmingi prieš Rusiją“, – pabrėžė jis.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), K. Budrys anksčiau vykusiame susitikime su Ukrainos kolega teigė, kad Lietuva prisideda ir prisidės prie visų tarptautinių iniciatyvų, stiprinančių Ukrainą – tarp ir jų ir saugumo garantijas Ukrainai galinčios suteikti „Norinčiųjų koalicijos“.
„Lietuva yra pasirengusi būti „Norinčiųjų koalicijos“ dalimi. Tai reiškia, kad kartu su kitomis Europos valstybėmis prisidėsime prie pastangų čia, Ukrainoje, vykdant užduotis, kurios dar tik bus nustatytos“, – vėliau kalbėjo K. Budrys.
„Norinčiųjų koalicija“ yra per 30 Europos bei kitų šalių vienijanti grupė, kuri žada prieš Rusijos agresiją kovojančiai Ukrainai suteikti saugumo garantijas, įskaitant galimą karinių pajėgų dislokavimą.
Koalicijos formavimo iniciatyvos ėmėsi Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris (Kiras Starmeris), kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu).
Anot URM, ministrai taip pat aptarė situaciją fronte ir Ukrainos skubiausius paramos poreikius. Taip pat pastangas pasiekti visaapimantį ugnies nutraukimą, kuris vestų į „teisingą ir tvarią taiką“.
Jungtinių Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) nuo pat atėjimo į valdžią siekė kuo greičiau užbaigti daugiau nei trejus metus trunkantį karą, tačiau jo administracijai nepavyksta pasiekti proveržio, nepaisant derybų su abiem pusėmis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atmetė bendrą JAV ir Ukrainos planą dėl 30 dienų paliaubų, taip pat kaip taikos proceso dalį pasiūlė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį nušalinti nuo pareigų.
K. Budrys taip pat sakė vieninteliu svertu derybose laikantis spaudimą Rusijai tolesnėmis sankcijomis ir efektyvesniu įšaldyto turto panaudojimu.
Susitikime su Ukrainos kolega ministras, be kita ko, pabrėžė, kad Lietuva yra įsipareigojusi suteikti Kyjivui ilgalaikę paramą – ne mažiau 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.
Susitikimo metu ministrai aptarė regioninius – Liublino trejeto ir Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) – formatus.
K. Budrys Ukrainoje taip pat turėtų susitikti su V. Zelenskiu, ministro pirmininko pavaduotoja euroatlantinės integracijos klausimams bei teisingumo ministre Olha Stefanišyna.
Vizito metu ministras taip pat oficialiai inauguruos Lietuvos ir Danijos įgyvendinamą Europos Sąjungos integracijos paramos programą Ukrainai „Ukraine2EU“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
